Harmonizuojant akcizus tabako gaminiams su Europos Sąjungos mokestine sistema, Lietuvoje 2001-2004 metais keliais etapais buvo ženkliai padidinti akcizai cigaretėms. Toks spartus akcizų kėlimas turėjo reikšmingas pasekmes tabako gaminių rinkai.
Akcizų didinimo tikslas – pakelti tabako gaminių kainas ir taip mažinti jų vartojimą, siekiant apsaugoti žmonių sveikatą. Europos Komisijos teigimu, akcizų kėlimas tabako produktams viena efektyviausių priemonių, kovojant su rūkymu. Ekonominė logika sako, kad padidėjus cigarečių kainai, turėtų sumažėti jų vartojimas – tai patvirtina ir empiriniai tyrimai.
Tačiau akcizų efektyvumas priklauso nuo daugelio veiksnių ir gali būti skirtingas įvairiose valstybėse. Pasaulio patirtis rodo, kad didėjantys akcizai paprastai turi didesnę įtaką legalių pardavimų mažėjimui nei bendro vartojimo, kurį sudaro legalūs ir nelegalūs pardavimai, pokyčiams.
Faktai
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2001-2004 metais labiausiai pakilo pigesnių cigarečių kainos: cigaretės be filtro pabrango 60 proc., žemesnės klasės cigaretės su filtru – 45 proc., aukščiausios klasės cigaretės – tik 13 proc. Kadangi gyventojų pajamų augimas atsiliko nuo kainų didėjimo tempų, cigaretės gyventojams tapo sunkiau įperkamos.
Sparčiai augant akcizų naštai, ženkliai sumažėjo legalių cigarečių pardavimai. Skaičiuojant cigarečių pakeliais, legalus suvartojimas nuo 2001 iki 2004 metų nukrito 16 proc. Be to, dėl didėjančių kainų skirtumų tarp Lietuvos ir kaimyninių ne Europos Sąjungos valstybių išaugo paskatos kontrabandai.
Valstybės sienų apsaugos departamento pateikiamais duomenimis, 2004 metais sulaikomų tabako gaminių kiekis buvo 13 kartų didesnis nei 2001 metais. Vežama kontrabanda sudarė sąlygas plėstis nelegaliai rinkai – remiantis „JTI Marketing and Sales” įvertinimais, 2001-2004 metais nelegalios rinkos dalis išaugo nuo 10 iki beveik 50 proc. (vertinant parduotų cigarečių vienetais). Remiantis Lietuvos laisvosios rinkos instituto 2004 metais atliktu tyrimu, 61 proc. Lietuvos gyventojų pateisino kontrabandinių prekių vartojimą.
Nagrinėjant akcizų kėlimo pasekmes, reikia nepamiršti jų vaidmens biudžete. Nors 2001-2004 metais krito legaliai parduodamų cigarečių kiekis, pajamos į biudžetą iš tabako akcizų nesumažėjo. Kita vertus, dėl nelegalios rinkos plėtros biudžetas neteko reikšmingų potencialių pajamų. „Philip Morris” skaičiavimais, 2004 m. šie nuostoliai galėjo sudaryti apie pusę potencialių biudžeto pajamų iš tabako akcizų.
Ateities lūkesčiai
2005-2006 metais akcizų našta Lietuvoje nedidėjo. Per šį laikotarpį rinkoje vyko priešingi procesai nei 2002-2004 metais: legalūs pardavimai išaugo, sumažėjo nelegalios rinkos dalis. Tam įtakos turėjo auganti gyventojų perkamoji galia, taip pat rinkos dalyvių sprendimas pateikti rinkai daugiau pigesnių cigarečių.
Tačiau šių metų kovą prasidėjo naujas spartaus akcizų kėlimo etapas: iki 2010 metų akcizų našta cigaretėms kasmet išaugs apie 30 proc. Remiantis 2002-2004 metų tendencijomis, galima pateikti tam tikras įžvalgas apie šio akcizų didinimo pasekmes. Tikėtina, kad legalių cigarečių pardavimai mažės, dėl augančių paskatų kontrabandai didės nelegaliai į Lietuvą vežamų cigarečių kiekis, plėsis nelegali rinka.
Šias tendencijas turėtų sušvelninti gyventojų perkamosios galios didėjimas, kurį lems ekonomikos ir atlyginimų augimas. Be to, pokyčiams tabako rinkoje įtakos gali turėti ir kiti veiksniai, tokie kaip efektyvesnė valstybės institucijų veikla, nukreipta prieš nelegalius pardavimus, taip pat draudimas rūkyti viešose vietose.
Kalbant apie akcizų kėlimą ateityje, reikia paminėti dar vieną aspektą. Keliami akcizai darys tiesioginę įtaką vartotojų kainų indeksui, prisidės prie kainų augimo bei apsunkins euro įvedimą šalyje.