Tinkamos ikimokyklinio ugdymo įstaigos ar vietos jose paieškomis tėvų bei jų atžalų vargai nesibaigia. Jų laukia dar vienas rimtas išbandymas – adaptacija.
Pirmieji mėnesiai ikimokyklinėje įstaigoje skausmingi ne tik mažiesiems, bet ir tėvams bei pedagogams. Vaikui tenka priprasti prie naujos dienotvarkės, grupės draugų, nepažįstamų žmonių, žaislų, naujų veiklos formų. Pakanka durų girgžtelėjimo, dulkių siurblio garso – ir išsiskyrimo skausmas praplyšta širdį draskančiu visos grupės „koncertu”.
Tuo metu pedagogai neriasi iš kailio ir yra pasiryžę viskam, kad tik numaldytų mažųjų ašaras, o mamos ir tėčiai valandų valandas rymo prie durų ar trypčioja po langais, nesiryždami išeiti.
Nuo ko priklauso adaptacijos procesas, kokie signalai verčia sunerimti, kaip palengvinti išsiskyrimo skausmą ir ko geriau nedaryti, „Vakarų ekspresas” kalbėjosi su praktikėmis, uostamiesčio lopšelio-darželio „Volungėlė” auklėtojomis Alina Vitkalova ir Alma Rumšiene.
Lemia individualios savybės
Vaikų adaptacijos procesas trunka nuo dviejų savaičių iki dviejų mėnesių. Paprastai grupėje esti keli ypač sunkiai išsiskyrimą su mama išgyvenantys vaikai bei 2-3 labai lengvai prisitaikantys mažyliai.
Kaip vaikas priims naują aplinką bei žmones, anot A. Vitkalovos, priklauso nuo daugelio dalykų. Visų pirma, tai individualios mažylio savybės. Vieni į svetimų žmonių būrį ateina lengvai, kiti – patiria didelę traumą.
Prisitaikymo naujoje aplinkoje sėkmė labai priklauso ir nuo tėvų. Itin jautriai atėjimą į darželį išgyvena siaurame rate auginami vaikai, t. y. kai mažylis ilgą laiką būna su vienu asmeniu – mama, močiute, aukle.
Pedagogės teigimu, daug lemia ir tėvų galimybės „pratinti” vaiką prie naujos aplinkos. Lengviau išsiskyrimą išgyvena tie vaikai, kurie bent pirmąjį mėnesį paliekami neilgam, o buvimo įstaigoje laikas ilginamas pamažu.
Miegas, valgymas ir emocijos
Pirmaisiais mėnesiais labai svarbu akylai sekti adaptacijos procesą. Anot A. Vitkalovos, tam gelbsti savotiškas dienoraštis. Čia fiksuojami svarbiausi adaptacijos proceso rodikliai – mažylio miegas, valgymas ir emocinė būsena. Pagal juos galima spręsti, kaip vaikas išgyvena išsiskyrimą su artimaisiais.
Jei mažylis lengvai atsisveikina su tėvais, mielai bendrauja su kitais vaikais bei auklėtojais, pats susiranda žaislų, pasiima juos ir dalijasi su kitais, pats valgo, gerai miega, o pabudęs ramiai guli lovelėje, vadinasi, adaptacija įveikta.
Savo ruožtu nuolatinės ašaros, atsisakymas valgyti, neramus miegas apsiglėbus savo rūbelius, vaikų ir auklėtojų vengimas, pavydas ir nenoras dalintis žaislais, mechaniniai veiksmai, pavyzdžiui, valandų valandas besitęsiantis supimasis ant arkliuko, bandymas skriausti save – plaukų rovimas, griuvimas ant žemės, rodo, kad mažylis išsiskyrimą su šeima išgyvena sunkiai, o naujoje aplinkoje dar nesijaučia saugiai.
Jei vaiką ima kankinti nemiga, atsiranda regresas – šlapinimasis į lovą, imama reikalauti čiulptuko, tėvams, anot A. Vitkalovos derėtų sunerimti. Dažniausiai šios problemos išsisprendžiamos keliems mėnesiams nutraukus darželio lankymą. Ypatingais atvejais gali prireikti ir psichologo pagalbos.
Kad adaptacijos procesas nebūtų toks skausmingas, darželio lankymui derėtų pasiruošti iš anksto.
Visų pirma, anot A. Vitkalovos, mažylius auginančioms mamoms nereikėtų vengti įvairių susibūrimų bei renginių. Kuo dažniau vaikas bus tarp kitų suaugusiųjų ar bendraamžių, tuo lengviau išgyvens išsiskyrimą su šeima.
Vaiko nepasitenkinimą darželyje gali sukelti ir nauja dienotvarkė. Todėl pasirinktos įstaigos režimu – kada čia valgoma, miegama, žaidžiama – derėtų pasidomėti iš anksto ir pabandyti jo laikytis namie.
Didžiausios tėvų klaidos
Mažylių adaptaciją gali apsunkinti iš pirmo žvilgsnio visai nekalti pačių tėvų veiksmai, pastangos. Jokiu būdu nevalia pasiduoti emocijoms. Pirmaisiais gyvenimo metais motinos ir vaiko ryšys yra toks stiprus, jog motinos ašaras, nerimą, blaškymąsi vaikas jaus ir per atstumą. Bene didžiausia klaida – jau pirmosiomis dienomis vaiką darželyje palikti visai dienai. Jei jau apsisprendėte naudotis įstaigos paslaugomis, malonėkite savo laiką suplanuoti taip, kad bent mėnesį galėtumėte skirti „pratinimuisi”. Tačiau nedera ir persistengti. Programų sudarytojų išgirto būdo, kai būti darželyje su vaiku kartu „pratinasi” ir mama, praktikai nerekomenduoja. Dažniausiai po tokio „pratinimosi” viską tenka pradėti iš naujo, nes vaikas darželyje jaučiasi jaukiai tol, kol šalia yra mama. Jau peržengus darželio slenkstį derėtų vengti ir ilgų emocingų atsisveikinimų. Geriau tai padaryti ryte namie, priešingu atveju prie sugraudento mažylio prisijungs visas choras grupės draugų. Jei vaiko buvimas darželyje yra pagrįstas susitarimo principu, t. y. jei už tai, kad vaikas pabus vienas, įsipareigojate jam atsilyginti, visada tesėkite savo pažadą, antraip kitą kartą apgaulė gali ir nebeišdegti. Nederėtų leisti vaikui į darželį neštis savo žaislų. Turėkite omenyje, jog čia jais norės džiaugtis ne tik jūsiškis, o brangaus žaislo praradimas ar sugadinimas sukels ne tik mažojo isteriją, bet ir jūsų pačių nepasitenkinimą. Kita vertus, yra atvejų, kada mylimas rankšluostėlis, kvepiantis namais, iš tiesų palengvina išsiskyrimo skausmą.