Gydytojai skundžiasi, kad jų darbą pastaruoju metu vis dažniau perima vaistininkai. Vėjais paleisti pinigai dėl neveiksmingo gydymo esą tik viena iš ledkalnio viršūnių. Kartais į medikus kreipiasi pacientas, kai tiesiog lieka konstatuoti uždelstą ligą.
„Mielai negydyčiau, bet jei žmogui skauda dabar, o talonas pas gydytoją išduotas tik kitam mėnesiui…”, – nesigynė viena iš vaistininkių.
Dažno, į vaistinę užsukusio kliento pasiteisinimas, kodėl šis, užuot kreipęsis į medikus, klausia vaistininko patarimo, paaiškina – ilgos eilės.
Šnekinti vaistininkai juokavo net galį sudaryti gydytojų sąrašą, pas kuriuos sunkiausia patekti. Arba tų, pas kuriuos žmonės vengia lankytis.
„Moterys bet ką vartotų ar lašintųsi, kad tik nereikėtų eiti pas ginekologą. Gerai, kad kai kurių vaistų aukštos kainos – tai jas atbaido. Kitoms tiesiai šviesiai sakau: „Norite į rausvą autobusėlį? (Nemokamas patikrinimas dėl krūtų vėžio – Red. past.)”, – stebėjosi „Miesto vaistinės” vaistininkė Regina.
Nenoriai žmonės renkasi ir okulistų konsultacijas. Vieni skundžiasi, kad pas juos sunku patekti, kiti atsisako eiti privačiai ir mokėti keliasdešimt litų už konsultaciją.
„Lašina visokius niekus, o jam gal prasidedanti glaukoma. Tada jau geriau vandenį lašinti”, – pykteli vaistininkė.
Kai kuriuos ji siunčia į artimiausią gydymo įstaigą. Pasirodo, toks piktumas kartais žmogui į naudą išeina – vėliau ateina padėkoti, kad diagnozuota pradinė klastingos ligos stadija.
Odontologai taip pat atsiduria tarp tų, pas kuriuos pacientai vangiai eina ir geriau varsto vaistinės duris.
Anot vaistininkės, jei suaugusiam dar gali pasiūlyti vaistų nuo skausmo, kurie padeda 3-4 valandoms, tai ką siūlyti šešiamečiui su skaudančiu dantimi – tikrai neaišku. Į klausimą, kodėl nesikreipia pas odontologus, tenka išgirsti atsakymą, kad jie tiesiog nepriima.
Ateini pas gydytoją – randi biurokratą
Vaistininkėms klientai pasakoja, kad nuo apsilankymų pas gydytoją atbaido ir patys medikai – nesišnekantys, nepaaiškinantys ar nepakeliantys galvų nuo pildomų popierių.
Kai kurie pacientai „Vakarų ekspresui” guodėsi, kad 15-20 minučių gydytojas nepakeldamas galvos pildo popierius, o tik penkias minutes skiria apžiūrai.
Vaistinės „Nemunas” vaistininkė Martina Butkutė mano, kad žmonių nenorą kreiptis į medikus diktuoja ir greitas gyvenimo tempas.
Pacientai ne tik nenori laukti ilgose eilėse, bet ir imti nedarbingumo lapelio, tad ryžtasi gydytis patys ar padedami vaistininkų.
Pasak M. Butkutės, klientai dažniausiai pageidauja vaistų nuo peršalimo, viršutinių kvėpavimo takų, virškinimo ligų ir bronchito.
„Jei žmogus ateina ir antrąkart prašo vaistų nuo tos pačios ligos, siunčiu pas gydytoją. Mes ne visagaliai, kad perimtumėme gydytojų funkcijas”, – teigė ji.
Pasitaiko tokių klientų, kuriuos pasiūlymas kreiptis į medikus net supykdo.
Kai kurios vaistininkės mano, kad žmonių norui gydytis patiems įtaką daro vaistinių siūlomos nuolaidos. „Nuolaida – prakeiktas burtažodis, dėl kurio koliojami vaistininkai, o pacientai rizikuoja savo sveikata. Juk vaistai – ne batai, kad galėtume pardavinėti su nuolaida”, – sakė viena, pavardės nenorėjusi minėti vaistininkė.
Gydo simptomus, o ne ligą
Klaipėdos sveikatos priežiūros centro vyriausioji gydytoja Loreta Jankauskienė sakė žinanti, kad pacientai kartais patys supaprastina kelią ir, užuot ėję pas gydytoją, kreipiasi į vaistininką.
„Mačiau, kaip patarinėja vaistininkai. Jie gydo simptomus, o ne ligą, ir, sakyčiau, gana grubiai. Kartais taip galima pridaryti nepataisomų dalykų”, – tokiais gydymo metodais stebėjosi L. Jankauskienė.
Anot gydytojos, vaistininkas gali pasiūlyti vaistų nuo peršalimo, tačiau, jei esama dar kitokių simptomų, geriau kreiptis į medikus, o ne užsiimti savigyda.
Akušerė-ginekologė Irina Bondarenko mano, kad apsilankymai pas specialistus atbaido tik vidutinio ar vyresnio amžiaus moterys.
Medikė spėjo, kad tam įtakos gali turėti ankstesnės, nemalonios apžiūros. „Dabar ištyrimo metodai švelnesni ir instrumentai ne tokie dideli, tad baimintis nėra ko”, – drąsino medikė.
„Gal nuo apsilankymų atbaido ir ne toks greitas, kaip joms norėtųsi, patekimas pas gydytoją?” – spėjo ginekologė.
I. Bondarenko pastebėjo, kad jaunesnioji karta labiau rūpinasi savo sveikata ir ginekologės duris praveria drąsiau nei jų mamos.
Tačiau ji niekaip negali suprasti, kaip moterys ryžtasi pačios sau pasiskirti kontraceptines priemones, kuriose esama hormonų. Reikiamo moterų dėmesio nesulaukia ir krūtų bei gimdos kaklelio vėžio prevencijai skirtos akcijos.
Gydytojai tenka susidurti ir su savigydos atvejais. Vienas simptomas gali būti daugelio ligų priežastis, tad be medikų apžiūros besigydanti moteris rizikuoja be reikalo išleisti pinigus.