Opozicinės Tėvynės sąjungos (konservatorių) lyderis Andrius Kubilius spėja, jog Vyriausybė neras naujų argumentų, kurie įtikintų partijas pakeisti nuomonę apie pensijų grąžinimą dirbusiems pensininkams.
Pasak A.Kubiliaus, premjero Gedimino Kirkilo grasinimas atsistatydinti tėra pasiteisinimas, dėl ko galima paleisti Vyriausybę.
„Premjeras tokiais pareiškimais pademonstravo viena – jis jau ieško priežasčių trauktis iš posto. Jeigu premjeras dėl kokių nors kitų priežasčių yra apsisprendęs trauktis iš posto, tokiu atveju niekas jo nuo tokio žingsnio nesulaikys”, – pirmadienį spaudos konferencijoje kalbėjo A.Kubilius.
Politiko nuomone, jeigu Vyriausybė neras kitų, naujų, ne finansinių argumentų, o vien tik grasins atsistatydinimu, Seimo frakcijos, remiančios pensijų grąžinimą, tikrai nepakeis savo nuostatų, kadangi svarstomas įstatymas nėra „katastrofa” Lietuvos biudžetui.
„Seime svarstomas įstatymas nėra kokia nors katastrofa, nuo kurios premjeras, aukodamas savo postą, turėtų didvyriškai ginti Lietuvą. Tai elementaraus teisinio ir socialinio teisingumo sugrąžinimo įstatymas ir, jį priėmus, premjerui nėra jokių kliūčių toliau dirbti, jeigu jis dar to nori, taip pat ir įgyvendinant šį įstatymą”, – aiškina A.Kubilius.
Parlamentarai praėjusią savaitę po svarstymo pritarė opozicinių konservatorių ir liberalų atstovų pasiūlytai Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų dalies išmokėjimo įstatymo pataisai, kuri numato grąžinti neišmokėtą pensijos dalį pensininkams, dirbusiems ne tik 2001-2002 metais, bet ir nuo 1995 metų.
Galutinį sprendimą dėl pensijų mokėjimo dirbusiems pensininkams Seimas priims, balsuodamas už visą įstatymą, kurio pradinis variantas numatė, kad nesumokėta pensijos dalis bus kompensuota tik 2001-2002 metais dirbusiems pensininkams. Jiems nesumokėta pensijos dalis – iš viso apie 200 mln. litų – turėtų būti grąžinta iki 2008-ųjų kovo.
Norint grąžinti nesumokėtą pensijos dalį visiems pensininkams, dirbusiems nuo 1995 metų, pagal Vyriausybės skaičiavimus, reikėtų apie 556 mln. litų.
Premjeras G.Kirkilas po balsavimo užsiminė, kad priėmus tokias pataisas valstybės biudžetas būtų „išbalansuotas” ir jis galvotų apie atsistatydinimą.
Konstitucinis Teismas yra nusprendęs, kad 1995 metais įsigaliojęs įstatymas, leidęs dirbantiems pensininkams mokėti tik dalį jiems priskaičiuotos senatvės pensijos, prieštaravo Konstitucijai.