Ne laikas nustoti investuoti

Po rugpjūčio mėnesio akcijų rinkų krestelėjimo, atrodo, vėl viskas sugrįžo į savo vėžes.

Galbūt ne visi investuotojai ir tepajuto praslinkusį akcijų rinkų krestelėjimą. Nes juk Lietuvoje investuoja daugiau kaip pusė visų dirbančių žmonių. Investuotojams reikėtų priskirti ir tuos, kurie pasirinko dalyvavimą antros pakopos pensijų fonduose.

Gal ir gerai, kad nepajuto – nebuvo nereikalingos panikos (juk viskas vėl sugrįžo į savo vėžes) ir nenaudingų sprendimų pačiu nepalankiausiu momentu – nukritus kainoms perkelti lėšas iš fondų, akcijas investuojančių į fondus, į investuojančius į obligacijas.

Korekcija – pamoka

Akcijų kainų kritimą pastebėjo tie, kas investuoja savanoriškai arba savarankiškai. Kiekvienas toks krestelėjimas ar korekcija – tai pamoka, kad vertybinių popierių rinkose galima ne tik uždirbti pelno, bet ir patirti nuostolių. Dar nežinia, ar ši korekcija baigėsi. Mat jos priežastys dar nepašalintos. Po būsto paskolų krizės JAV vis dar nepasitikima finansų sektoriumi.

Apie didėjantį nestabilumą vertybinių popierių rinkose buvo kalbama jau prieš metus. Po gana ilgo ir stabilaus didėjimo anksčiau ar vėliau turėjo ateiti toks metas. Tačiau tai nereiškia, kad dabar geriausia nustoti investuoti.

Pats pirmas klausimas – o kur dėsime pinigus? Paliksime juos „graužti” infliacijai? Investuosime į nekilnojamąjį turtą? Pirmuoju atveju neišvengsime pinigų nuvertėjimo, antrasis – ne visiems prieinamas dėl reikalingų didelių sumų.

Rizika padidėjo. Jos neišvengsime. Tačiau galima ją valdyti.

Sėkmės gaudymas

Nestabiliais laikotarpiais rekomenduojamas periodinis investavimas. Tai yra vienodo dydžio sumas investuoti pastoviomis mėnesio dienomis nepaisant situacijos vertybinių popierių rinkose tomis dienomis. Tokios investavimo strategijos laikosi tie, kas investicijoms skiria pastovią dalį pajamų, kurie investuoja pagal gyvybės draudimo sutartis ar į savanoriško kaupimo pensijų fondus. Kai kurie taip investuoja ir į investicinius fondus.

Tokios strategijos gali laikytis ir tie, kas gavo arba turi didesnes pinigų sumas. Jie irgi gali investuoti ne visus pinigus iš karto. Pavyzdžiui, jei turime 12 tūkst. litų, juos investuoti galime po tūkstantį kiekvieno mėnesio pirmą arba paskutinę, arba kokią nors kitą pasirinktą dieną.

Tai nėra pats pelningiausias investavimo būdas. Juk jei pavyktų „pagauti”, kada akcijų kainos buvo mažiausios, ir tuo metu investuoti visus tuos 12 tūkst., pelnas būtų kur kas didesnis, nei investuojant po truputį. Jei vadinamojo dugno nepavyktų „pagauti”, o atvirkščiai – paaiškėtų, jog akcijas pirkome tuo metu, kai jos buvo brangiausios (o vėliau kaina pradėjo kristi), nuostoliai irgi būtų kur kas didesni.

„Pagauti” vieną patį tinkamiausią momentą – sunku. Kita vertus, visus 12 kartų per metus „pagauti” nepalankiausią – tikimybė nedidelė.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.