Vokiečiai pateikė orientacinius pasėlių draudimo įkainius Lietuvai – draudimo sistema greitai pradės veikti. Tačiau ūkininkai entuziazmu netrykšta ir sako, kad kažin ar tai taps išsigelbėjimu.
Ambicingi vokiečių bendrovės „Vereinigte Hagel” planai jau pirmais metais apdrausti net 30 proc. visų Lietuvos pasėlių vargu ar išsipildys. Skeptiškai apie tai kalba ir šalies žemės ūkio specialistai, beveik atvirai iš užsienio draudikų sumanymų šaiposi LŽ kalbinti ūkininkai.
Pateikė įkainius
Lietuvoje neseniai viešėjusios „Vereinigte Hagel” delegacijos vadovo Tomo Gehrke’s teigimu, mūsų šalyje bus draudžiamos visos pagrindinės žemės ūkio kultūros: kviečiai, miežiai, avižos, rugiai, kvietrugiai, rapsai, kukurūzai, cukriniai runkeliai ir bulvės. Šios šios kultūros Lietuvoje sudaro apie 70 proc. visų pasėlių. Įmonė, nustačiusi žalos dydį, kompensaciją ūkininkams žada išmokėti per 14 dienų.
Vokiečiai pateikė ir orientacinius draudimo įkainius. Anot T.Gehrke’s, jie skaičiuojami įvertinus meteorologinius duomenis, lauko topografiją, kultūros derlingumą ir auginamos kultūros pardavimo kainą.
Taigi, pavyzdžiui, Kėdainių rajono ūkininkai, šiemet norėsiantys apdrausti pasėlius, už 100 hektarų žieminių kviečių, žieminių miežių ar vasarinių miežių draudimą turėtų būti pasirengę mokėti po 50,4 lito už hektarą. Tiesa, ūkininkui „iš pautenas” įkainiai bus mažesni – tik 35,5 lito už hektarą. Tokio pat dydžio draudimo įmoką turėtų sumokėti ir valstybė, nes tai, jog pusę pasėlių draudimo įkainių kompensuoja valstybė, Lietuvoje įteisinta įstatymu. Vokietijos bendrovė pasėlių draudimo paslaugas teiks per savo atstovybę Kaune.
Rimtos abejonės
Vienas žinomiausių pakaunės ūkininkų Vytautas Žmuidzinavičius, dirbantis 380 hektarų žemės, ir jo bičiulis Romas Majauskas, kurio 630 hektarų ūkis džiaugiasi solidžia Europos parama, kalbėdami su LŽ neslėpė savo abejonių. „Draudimas mūsų neišgelbės. Vokiečių kompanija darys bet kokius žygius, kad jos veikla nebūtų nuostolinga. Tačiau tai įmanoma tik tokiu atveju, jei būtų apdrausta 100 proc. pasėlių, kitaip neįmanoma”, – svarstė V.Žmuidzinavičius. Vyrai retoriškai klausė, kaip vokiečiai juos įtikins draustis. Ūkininkų teigimu, kompanijos planai labai dideli, tačiau visai nerealūs.
„Jau esu bandęs draudimą. Tai buvo senokai, prieš 6-7 metus. Tuomet pasėlius drausdavo, atrodo, vienintelis Žemės ūkio bankas. Ar likau patenkintas? Žinoma, ne. Jie daro verslą, bet nepasakyčiau, kad sąžiningai. Tąkart nukentėjo mano rapsai. Draudikai žalą skaičiavo ne nuo sumos, kurią būčiau uždirbęs, o tik nuo mano investicijų. Tai – smulkmė. Niekaip man nepadėjo. Negana to, ir tuos pačius pinigus išplėšti buvo labai sudėtinga. Ūkininkas dirba, jis neturi nei galimybių, nei laiko galynėtis su draudikais. Mums reikia realios pagalbos, o ne tariamo problemos sprendimo”, – neslėpė skeptiško požiūrio į draudimą R.Majauskas.
Jo teigimu, ūkiškas ir mąstantis žmogus gali pats pasirūpinti, kaip išvengti nuostolių. „Aš, pavyzdžiui, stengiuosi auginti įvairesnes kultūras. Jei, tarkim, bus nuostolingi rapsai, tada cukriniai runkeliai padengs tuos nuostolius. Ir nereikia „įmerkti” didelės pinigų sumos. Mes nežarstome pinigų saujomis”, – kalbėjo ūkininkas.
Nuostolinga patirtis
UAB draudimo kompanijos „PZU Lietuva”, kuri jau metai nebeteikia ūkininkams pasėlių draudimo paslaugos, patirtis rodo, kad viena pagrindinių problemų yra nedidelis skaičius draudėjų.
„Kasmet buvo apdraudžiama tik apie 7-10 tūkst. hektarų pasėlių. Tai apėmė vos 0,3-0,4 proc. viso kasmet deklaruojamo žemdirbių turto. „PZU Lietuva” kasmet sudarydavo 130-170 pasėlių draudimo sutarčių,
t. y. apdrausdavo mažiau nei 1 proc. visų Lietuvos pasėlių. Šios rūšies nuostolingumas siekė net 200 procentų”, – LŽ pasakojo draudimo kompanijos viešųjų ryšių koordinatorė Edita Sirutienė.
Draudikai teigia, jog iš patirties žino vieną svarbų dalyką – Lietuvos gyventojų draudimo paslaugų vartojimo elgsena kinta labai pamažu. Žinoma, draudimo paslaugos populiarėja, tačiau ne pakankamai greitai.
„Kalbant apie pasėlių draudimą galima paminėti ir kitokių problemų. Lietuvoje per mažai meteorologijos stočių, o tik jų duomenimis remiamasi nustatant, pavyzdžiui, liūčių faktą ir fiksuojant draudžiamuosius įvykius. Be to, kaip rodo mūsų ankstesnė patirtis, Lietuvos ūkininkai norėdavo drausti vien rapsus – dažniausiai apie 80 proc. apdrausto ploto sudarydavo žieminiai rapsai”, – dėstė draudimo kompanijos „PZU Lietuva” atstovė. Pasak jos, mūsų šalies klimato sąlygomis tai rizikinga, kitaip nei visos auganti kultūra. O drausti visus pasėlius ūkininkai nesutikdavo.
Praėjusiais metais bendrovėje „PZU Lietuva” hektaro vasarinių kultūrų draudimas nuo šalnų, audros, krušos, liūties ir neigiamo žiemojimo padarytų nuostolių kainavo 80-150 litų (suma priklausė nuo kultūros), arba 6-8 proc. nuo draudimo sumos. 50 proc. draudimo įmokos ūkininkui dengė Nacionalinė mokėjimo agentūra.
Kadangi pasėlių draudimas buvo nuostolingas, kompanija draudimo įkainių nemažino. Šis draudimas galėtų būti šiek tiek pigesnis tik draudžiant visas kultūras ir esant dideliam dalyvavimo mastui. Draudikų teigimu, jei pavyktų sukurti tinkamą modelį (ūkininkai-valstybė-draudikai), pasėlių draudimo atnaujinimo galimybė galbūt taptų reali. Bet ar tai pasiseks padaryti vokiečiams, „PZU Lietuva” nesiėmė spėlioti.
Yra kitas kelias?
Neabejojama, kad šiuo metu Lietuvos žemės ūkyje susidariusi padėtis netoleruotina, pasėlių draudimas jau seniai yra būtinas. Vien praėjusiais metais šalnos, sausros ir liūtys mūsų žemdirbiams padarė nuostolių už beveik 700 mln. litų. Ūkininkai nuolat prašo valstybės už tai kompensacijų. Nė viena šalies bendrovė pasėlių nedraudžia.
Tačiau ūkininkai spėlioja, kodėl į Lietuvą ateina vokiečių draudikai. „Mūsų turimais duomenimis, „Vereinigte Hagel” išaugo iš ūkininkų fondo, o toks modelis buvo siūlomas ir Lietuvoje. Vokiečiai juk savo pinigų neatneša. Jie žais su mūsų ir valstybės lėšomis. Iš esmės tai toks pat laisvanoriškas ūkininkų savitarpio rėmimo fondas, kokio modelį siūlėme kurti ir mes, tačiau Žemės ūkio ministerija net nesiėmė rimtai jo svarstyti. Vokiečiai sugebėjo iš fondo, aišku, per ilgą laiką, tapti stipria draudimo kompanija, o mums net pabandyti neleido”, – sakė LŽ kalbinti pakaunės ūkininkai.