Lauko kavinių sezonas artėja prie pabaigos. Daugumai kavinių šiltasis sezonas – didesnės apyvartos metas. Rudenį verslininkai paprastai pageidauja, kad terminas aptarnauti klientus lauke būtų pratęsiamas.
Dauguma kavinių miestuose džiaugiasi galimybe vasarą išsikelti į lauką. Norint klientus aptarnauti lauke reikia gauti lincenciją iš savivaldybės. Tačiau šiltasis sezonas trunka tik iki spalio pirmos dienos. O Kauno kavinės paprastai turi galimybę šį terminą pratęsti.
„Lauko kavinių sezonas gali trukti ir ilgiau nei iki spalio mėnesio pirmos dienos”, – LŽ teigė Kauno miesto savivaldybės licencijų ir paslaugų skyriaus vyriausioji specialistė Violeta Prokopienė.
Pasak jos, licencijos būtinos visoms kavinėms, kurios vasarą keliasi į lauką. Jis sakė, kad esant geram orui ir įmonėms pageidaujant lauko prekybos terminas pratęsiamas.
Dirbs, kol Dievas leis
Kaune veikiančios kavinės „Keturi metų laikai” direktoriaus Jono Kyguolio teigimu, kavinė lauke dirbs, „kol leis orai ir Dievas”, o sezoną ribojančių terminų šiame mieste nėra.
„Kokie gali būti apribojimai savame kieme?” – stebėjosi direktorius. Jo teigimu, didelio skirtumo tarp apyvartos vasarą ir žiemą nėra. „Lauko prekyba visada į naudą. Suprantama, kad galėdamas rinktis stalelį – lauke ar viduje, žmogus eis į lauką, jei tik sąlygos leis. Bet vasarą pasikeičia asortimentas: žmonės renkasi gaiviuosius gėrimus, o šaltuoju metu – stipriuosius. Vasara yra vasara. Kai būdavo karščiai, visi poilsiaujantieji išvažiuodavo prie jūros ir vietos likdavo tuščios”, – šiltojo sezono nebuvo linkęs pervertinti J.Kyguolis.
Jis pripažįsta, kad galimybė rūkyti lauko kavinėse įtakos verslui turi ir klientų privilioja. „Juk prabėgusi vasara buvo pirmoji, kai uždrausta rūkyti kavinių viduje”, – kalbėjo direktorius.
Lauke – pelningiau
Pasak įmonės „Čilija” rinkodaros vadovo Mindaugo Gumausko, vasarą atidarytos lauko kavinės itin suaktyvina verslą, o uždaromos jos tik pabjurus orams.
„Lauko kavines uždarome atsižvelgdami į oro sąlygas. Nesame nusistatę griežto termino. Paprastai stengiamės jas svečių patogumui laikyti kiek įmanoma ilgiau”, – kalbėjo rinkodaros vadovas.
Jis taip pat pripažino, kad lauko kavinės labai suaktyvina verslą šiltuoju metų laiku. „Dėl jų labai padidėja aptarnaujamų vietų skaičius. Vidutiniame mūsų restorane telpa per šimtą svečių. Prisidėjus lauko kavinėms šis skaičius bene padvigubėja”, – lauko kavinių pranašumus vardijo M.Gumauskas.
Jis pritarė, kad galimybė rūkyti lauko kavinėje svečiams yra maloni. „Vasarą dauguma žmonių renkasi staliukus lauke – grynas oras, geresnė aplinka, galimybė pabendrauti, pasižvalgyti, kas vyksta aplinkui”, – kalbėjo jis.
„Čilijos” rinkodaros vadovo teigimu, apskritai viešojo maitinimo sektoriuje apyvarta tendencingai didėja. „Didėja vartotojų perkamoji galia, keičiasi vartotojų įpročiai, jie dažniau išeina į miestą pavalgyti, užuot valgę namie. Tai labiau bendros tendencijos, bet jos turį įtakos ir mūsų rodikliams”, – pažymi M.Gumauskas. Jo tvirtinimu, apyvarta šią vasarą, palyginti su praėjusių metų šiltuoju sezonu, smarkiai nepasikeitė.
Apribojimai trukdo
Vilniuje įsikūrusios kavinės „Balti drambliai” direktoriaus Aivaro Cibulsko teigimu, darbo apribojimai lauko kavinėms iki spalio pirmos dienos atneša daugiau nuostolių nei simbolinis lincencijos mokestis.
„Lauko kavinėms lincencija išduodama tik iki spalio pirmos dienos, ilgesniam laikui neišduodama”, – kalbėjo A.Cibulskas.
Pasak jo, vasarą, pradėjus lauko prekybą, apyvarta padidėja. „Kita vertus, kavinėms, kuriose galima sėdėti ir žiūrėti pro langą, galimybė išsikelti į lauką nėra tokia aktuali kaip kitoms. Mes turime du variantus: arba rūsys giliai po žeme, arba laukas”, – lauko kavinės svarbą pabrėžė A.Cibulskas.
Jis svarstė, kad didelio skirtumo tarp apyvartos praėjusią vasarą ir šią nėra, tiesa, savikaina padidėjo. „Žinoma, mūsų kainos irgi pakilo”, – kalbėjo kavinės direktorius. Jo teigimu, kavinėse itin juntamas darbuotojų stygius. „Darbuotojų labai trūksta ne dėl mažų atlyginimų – jų tiesiog nėra”, – padėtį rinkoje komentavo A.Cibulskas.