Už sekimą – naujas mokestis

Netrukus kiekvieno piliečio laukia nemaloni staigmena. Prisidengiant kovos su terorizmu šydu, bus fiksuojami telefoniniai pokalbiai, SMS žinutės ir elektroniniai laiškai. Už tai turėsime ir susimokėti.

Startas – po dviejų mėnesių

Europos Parlamento patvirtinta Duomenų saugojimo, visuomenėje geriau žinoma kaip Sekimo direktyva, turėjo įsigalioti jau nuo rugsėjo 15 dienos. Tačiau tarptautinio teisės akto nespėta perkelti į šalies įstatymus. Šiuo metu Seimui pateiktos svarstyti Elektroninių ryšių įstatymo pataisos, kurios turėtų įsigalioti nuo gruodžio pirmosios.

Tuomet visi Lietuvos žmonės bus sekami.

Po dviejų mėnesių stacionaraus ir mobiliojo ryšio telefono paslaugas teikiančios bendrovės bus įpareigotos metus saugoti visų piliečių asmeninius duomenis. Bus fiksuojama, kada, kur, kiek laiko ir su kuo žmogus kalbėjo telefonu, kam ir kada rašė trumpąsias žinutes, vadinamuosius SMS’us.

Bendrovės taip pat privalės kaupti informaciją apie abonento buvimo vietą ryšio metu ir net fiksuoti duomenis apie neatsakytus skambučius.

Į Lietuvos įstatymus perkelta tarptautinė direktyva taip pat įteisins ir informacijos apie tai, kaip žmogus naudojasi internetu, rinkimą. Bus kaupiama informacija, iš kokio kompiuterio ir kam žmogus rašo elektroninius laiškus, kuriame interneto portale ir kiek laiko naršė. Lietuvoje tokie duomenys bus imti kaupti nuo 2009 metų pradžios.

Esą visos šios priemonės padės kovoti su terorizmu ir organizuotu nusikalstamumu.

Valstybė nekompensuos

Europos Parlamentas tik įpareigojo sekti visus piliečius, tačiau neparūpino pinigų už šį darbą sumokėti. Todėl už tai sekamieji privalės mokėti iš savo kišenės.

Patvirtinę garsiąją Sekimo direktyvą, europarlamentarai atmetė siūlomą pataisą, kad Europos Sąjungos (ES) šalys pačios apmokėtų telekomunikacijų bendrovių kaštus, susijusius su šios direktyvos įgyvendinimu. Todėl bendrovės kaupti duomenis privalės savo sąskaita.

Tai patvirtino ir šalies Finansų ministerija. Jos aiškinimu, naujoji tvarka valstybei nekainuos nė cento. Esą projektas padidins ryšių tiekėjų veiklos sąnaudas, tačiau valstybė jų kompensuoti neketina.

„Duomenys bus kaupiami dėl kiekvieno iš mūsų saugumo. Tai jau yra viešasis interesas, todėl savo sąskaita kaupti duomenis bus operatorių prievolė. Be to, didelių išlaidų operatoriai ir nepatirs, nes jie ir iki šiol kaupdavo tokius duomenis“, – aiškino Susisiekimo ministerijos Informacinių technologijų ir telekomunikacijų departamento direktorius Valdas Kišonas.

Išlaidas dengs vartotojai

Tačiau ryšio tiekėjai įsitikinę, kad papildomos sąnaudos jiems turi būti kompensuotos.

Bendrovės „TEO LT“ atstovas spaudai Antanas Bubnelis aiškino, jog įmonė saugodavo duomenis apie tai, kas ir kam skambino, kiek laiko truko pokalbis. Tokie duomenys reikalingi tam, kad klientui būtų galima pateikti sąskaitą.

Tačiau duomenys buvo kaupiami tik pusę metų, o dabar juos reikės saugoti metus.

„Mūsų įsitikinimu, jei duomenis reikia saugoti dėl viešojo intereso, tai su tuo susijusias išlaidas turėtų kompensuoti valstybė, nes tokie duomenys reikalingi jai, o ne privačiam verslui. Mes remiamės ir Konstitucinio Teismo išaiškinimu, kuriame teigiama, kad privatus turtas yra neliečiamas“, – teigė A.Bubnelis.

Jo žodžiais, kol kas neįmanoma suskaičiuoti, kiek naujoji tvarka pareikalaus papildomų išlaidų. Tačiau viena aišku: jei jų niekas nekompensuos, išaugusias sąnaudas turės padengti vartotojai.

Mobiliojo ryšio paslaugas teikiančios bendrovės „Tele2“ atstovas spaudai Andrius Baranauskas dar negalėjo pasakyti, kiek kainuos naujos tvarkos įgyvendinimas.

„Laukiame įstatymo, kad sužinotume, ko iš mūsų norima“, – sakė A.Baranauskas.

Tačiau jo žodžiais, jei išaugusios išlaidos nebus kompensuojamos, tuomet yra tik du keliai: arba įmonė mažins pelną ir investicijas, arba kels paslaugos kainą.

Kiekvienas bus stebimas

Nors naujoji sekimo tvarka greitai įsigalios, vis dar netyla jos būtinumu abejojančių europarlamentarų ir žmogaus teisių gynėjų diskusijos.

Tokios direktyvos šalininkai nuolat pabrėžia, kad svarbiausia yra tai, jog nebus klausomasi žmonių pokalbių telefonu. Tačiau europarlamentarui Eugenijui Gentvilui toks argumentas atrodo menkas.

„Nors ir nebus fiksuojamas turinys, apie ką žmogus kalbėjo, ką rašė, tačiau kiekvienas iš mūsų bus nuolat stebimas. Mano nuomone, žmonių nereikia persekioti, fiksuojant, su kuo jie bendrauja. Be to, sukaupti duomenys gali būti panaudoti ir piktybiškai. Pastaruoju metu visi viską mėgsta suversti kovai su terorizmu. Tačiau, manau, yra ir kitų kovos būdų. Nereikia persekioti žmonių“, – įsitikinęs E.Gentvilas, kuris Europos Parlamente balsavo prieš tokios direktyvos įsigaliojimą.

Anot Lietuvos žmogaus teisių stebėjimo instituto direktoriaus Henriko Mickevičiaus, blogiausia yra tai, kad tokia direktyva ES buvo priimta Lietuvai nedalyvaujant.

„Mes kreipėmės į kelias šalies institucijas, kad pareikštų savo poziciją dėl naujos tvarkos. Tačiau atsako nesulaukėme. Apskritai, Lietuvos bėda yra ta, kad visos iniciatyvos, nuleistos iš Briuselio ir Vašingtono, kurios riboja žmonių privatumą, bet esą yra kova su terorizmu ir organizuotu nusikalstamumu, mūsų šalyje yra priimamos absoliučiai nekritiškai. Įstatymai pakeičiami negalvojant apie pasekmes“, – pyktelėjo H.Mickevičius.

Laiškų turinio neapsaugos

H.Mickevičiaus teigimu, Lietuvoje naujoji Duomenų saugojimo direktyva yra įgyvendinama atmestinai. Įstatymuose trūksta aiškumo, kaip sukaupta informacija turi būti saugoma, kam ją galima suteikti, nenumatyta, kur turi kreiptis žmogus, jei jis įtaria, kad jo teisės pažeidžiamos.

H.Mickevičiaus nuomone, jei bus kaupiami duomenys, apie tai, kas ir kam rašė elektroninius laiškus, tai bus galima sužinoti ir jų turinį.

„Gal atsiras žmogus, kuris norės iš to pasipelnyti ir informaciją parduoti? Visada yra galimybė piktnaudžiauti. Kuo daugiau gyvenimo persikelia į virtualią erdvę, kur informacija mažiausiai kontroliuojama, tuo daugiau galimybių ja pasinaudoti neaiškiais tikslais. Duomenys bus kaupiami vardan kovos su terorizmu. Tačiau ji gali būti panaudota būtent terorizmui, jei įstatymuose bus palikta spragų, leidžiančių piktnaudžiauti“, – teigė H.Mickevičius.

Anot jo, žmonių, nukentėjusių dėl naujos tvarkos, kol kas nėra. „Bet be jokios abejonės jų bus“, – įsitikinęs žmogaus teisių gynėjas

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Lietuvoje su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

7 komentarai į "Už sekimą – naujas mokestis"

  1. Gytis

    Nesamone o kur zmogaus teises ir kur laisve ritames atgal i kumunizma kitu pavadinimu kur viskas sekama. 👿

  2. Vaida

    Prisidengiant poreikiu uztikrinti kiekvieno musu sauguma, sukuriama priesinga situacija — kas gali jaustis saugiai zinodamas, kad kiekvienas jo zingsnis fiksuojamas?! Ko gero, reikia grizti i tuos laikus, kai nei telefonu, nei el.pasto nebuvo… kas, kad tada busim gerokai sunkiau pasiekiami — uztat jausimes saugesni 🙄

  3. skeptikas

    nu bespridielas, nu, kitaip ir nepavadinsi. demokratija net nekvepia. O dar ir susimoketi teks 😯 nesinori net komentuoti kazka, pikta ir tiek.

  4. ego

    Kas mes juros kiaulytes? Kartais jie nenoretu dar suzinoti kur,su kuo ,kuriuo metu ,kokiomis pozomis mes mylimes?
    Absurdas,o tautos atsiklausti nereikia priimant toki sprendima.Teks susirasineti kodais,kaip senais laikais darydavome mokyklose.

  5. .

    Na, kaip suprantu, nieko cia naujo: kas nori ir taip prieina prie bet kokios informacijos ir manipuliuoja ja 👿 , ir dar sugeba skaityti tarp eiluciu, kai ten nieko nera

  6. Tota

    Nu gal i gerai,jai kų ažmiršiu beuturdamas ar berašydamas,mažu katro tarnyba man galės pa kuriam laikui priminti kų aš ti prikalbėjau.Ažu kų gi anys makestį ims,turi i mum gerą padaryt.Ar bekalbant su kuom,gali insterpt i duot patarimų,ar pasakyt,jai man meluoja, a anys jau žiną apie jį 🙂

  7. kėglis

    👿 tuoj dus virves irlieps prieš pasikariant susimokėti

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.