Studijų ir mokslo reformos gairės nebus svarstomos, kol Vyriausybė nepatvirtins kitų metų biudžeto projekto

Vyriausybės strateginio planavimo komitetas Studijų ir mokslo reformos gairių imsis tik po to, kai Vyriausybė Seimui pateiks kitų metų biudžeto projektą.
Anksčiau teigta, kad Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) gaires Vyriausybei pateiks dar šią savaitę, tačiau ketvirtadienį planuotas Strateginio planavimo komiteto posėdis neįvyko.

„Premjeras paprašė, kad visi tokie klausimai, kurie reikalauja didelių biudžeto išlaidų, nebūtų svarstomi, o pirmiausia būtų sudėliotas biudžetas. Kai bus sudėliotas biudžetas, tada galima bus jau svarstyti ir studijų ir mokslo reformos klausimą. Tiesiog paprašė palaukti, nes nedaug beliko laiko iki biudžeto sudėliojimo. Spalio viduryje biudžeto projektas jau turi būti pateiktas Seimui, Vyriausybė jį turėtų svarstyti anksčiau”, – BNS aiškino premjero patarėja ryšiams su visuomene Nemira Pumprickaitė.

Pritarus gairėms turėtų būti aišku, kas konkrečiai jau nuo ateinančių mokslo metų keisis aukštojo mokslo sistemoje.

Kaip šia savaitę skelbta žiniasklaidoje, pagal ŠMM parengtą planą nuo kitų metų rugsėjo 1-osios už mokslą universitete būsimi studentai turėtų atseikėti nuo 1040 iki 5200 litų per metus. Pasirinkusieji kolegijas mokėtų mažiau – nuo 1040 iki 1820 litų. Planuojama, kad 30 proc. geriausiai besimokančių studentų už mokslą mokėti nereikės.

Per Aukštojo mokslo tarybos posėdį galimas studijų kainas pristatę ŠMM atstovai teigė, jog šios sumos nėra galutinės – jas visų pirma reikia aptarti Vyriausybėje. Tikimasi, kad įvedus mokestį už studijas aukštosios mokyklos pradės atvirą ir sąžiningą konkurenciją.

Dėl mokslo ir studijų pertvarkos principų dar birželį susitarė socialdemokratų, konservatorių, liberalcentristų, Liberalų sąjūdžio, valstiečių liaudininkų ir Pilietinės demokratijos partijos.

Susitarimas numato, kad už studijas turės mokėti visi studentai, tačiau nuo įmokos arba paskolos grąžinimo bus atleidžiami gerai besimokantys valstybinių aukštųjų mokyklų studentai.

Aukštosios mokyklos pačios nustatys studentų skaičių ir tikslų studijų įmokos dydį, tačiau įmokos intervalą nustatys valstybė. Švietimo ir mokslo ministerijos skaičiavimais, studijų kaina gali svyruoti nuo 2 iki 5 tūkst. litų už semestrą.

Anot pasirašyto dokumento, studijų socialiniam prieinamumui užtikrinti bus sukurta efektyvi paskolų sistema, dengianti studijų įmoką ir iš dalies kitas studijų išlaidas. Paskola bus be palūkanų, ji turėtų būti grąžinama studijas baigusio asmens pajamoms pasiekus nustatytą lygį.

Studentų atstovai yra kritiškai įvertinę planuojamą aukštojo mokslo pertvarką.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Švietimas su žyma , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.