Seimas po pateikimo pritarė Pilietybės įstatymo „lopymui”, kuriuo sprendžiamos labiausiai neatidėliotinos su pilietybės institutu susijusios problemos.
Už šias pataisas balsavo 26 parlamentarai, 3 nepritarė.
„Pabrėšiu, kad projektas parengtas siekiant įtvirtinti tik pačius neatidėliotiniausius galiojančio Pilietybės įstatymo pakeitimus ir užtikrinti atitinkamų šių įstatymo nuostatų įgyvendinimą, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo nutarimo nuostatas”, – parlamentarams sakė vidaus reikalų viceministras Regimantas Čiupaila.
Vyriausybė, rugsėjo pradžioje pritarusi Pilietybės įstatymo pataisoms, siūlo rengti iš esmės naują teisės aktą, subūrus tarpinstitucinę darbo grupę. Kaip anksčiau yra teigęs vidaus reikalų ministras Raimondas Šukys, pataisomis reaguojama į pastaruoju metus iškilusias problemas dėl dvigubos pilietybės – klausimo, itin aktualaus emigrantams iš Lietuvos.
Ketvirtadienį dar negalutinai patvirtintomis įstatymo pataisomis numatoma, kad Lietuvos piliečių vaikams, užsienio šalies pilietybę įgijusiems tik gimus, būtų galima kartu išlaikyti tokius pat ryšius ir su Lietuva – pagal šiuo metu galiojantį įstatymą Lietuvos pilietybė tokiems vaikams atimama automatiškai.
Anot pataisas pateikusio viceministro, kai kurios valstybės, pavyzdžiui lietuvių emigrantų pamėgta Airija, neturi pilietybės atsisakymo mechanizmo, todėl lietuvių vaikai tampa situacijos įkaitais – Airijos piliečiais jie tampa per prievartą ir kartu praranda Lietuvos pilietybę.
Kita svarbi pataisa apima buvusioje Sovietų Sąjungos teritorijoje gyvenusius asmenis, kurie po SSRS subyrėjimo automatiškai įgijo valstybės, kurioje tuo metu gyveno, pilietybę.
Pataisų projekte siūloma įtvirtinti, kad Lietuvos pilietybė šiems asmenims nebus atimama, jeigu žmogus nepareiškė valios tapti kitos valstybės piliečiu, taip pat jei nesinaudojo tos valstybės piliečio teisėmis ir pareigomis.
Pilietybę taip pat siūloma palikti ir tiems išeiviams, kurie tapo kitos valstybės piliečiais tarp 2003 metų sausio 1 dienos iki 2006-ųjų lapkričio 16 dienos. Šią dieną Pilietybės įstatymo nuostatas Konstitucinis Teismas pripažino prieštaraujančiomis Konstitucijai.
Šiuo metu Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalyje galimybė turėti dvigubą pilietybę numatoma tik išimtiniais atvejais.
Dvigubos pilietybės klausimas yra itin aktualus užsienio lietuviams – tapę valstybės, kurioje gyvena, piliečiais jie iškart praranda Lietuvos pilietybę.
Pernai rudenį Konstitucinis Teismas išaiškino, kad pagal Konstituciją dvigubos pilietybės atvejai turi būti reta išimtis ir dvigubą pilietybę įteisinančius įstatymus paskelbė prieštaraujančius pagrindiniam šalies įstatymui.
Didžioji dauguma lietuvių per apklausas pasisako už Lietuvos pilietybės išsaugojimą asmenims, įgijusiems kitos valstybės pilietybę.
Įstatymo pataisoms Seime ketvirtadienį pritarus po pateikimo jų svarstymas persikels į komitetus, vėliau parlamentarai dėl jų balsuos dar du kartus.