Vaikų įstaigoms šildymas tiekiamas pagal poreikį

Poreikis šildyti patalpas mokyklose ir vaikų darželiuose kiekvieną rudenį iškyla kur kas anksčiau nei gyvenamuosiuose namuose. Tačiau be savivaldybės leidimo nė viena mokykla savarankiškai negali atsukti savo šilumos čiaupų.

Visų LŽ apklaustų Vilniaus miesto mokyklų vadovai lyg susitarę tvirtino, kad anksčiau pradėti šildymo net negalvojama, mat tai neva sunkiai įgyvendinama ir brangu. Tuo metu vaikų darželių vadovai tikina priešingai – kad šildymas prireikus ir paprašius įjungiamas be jokio vargo, o sukti galvas dėl biudžeto lėšų jie palieka savivaldybės valdininkams.

Reikia prašyti savivaldybės

Vilniaus miesto savivaldybės Energetikos ir būsto skyriaus vedėjas Kęstutis Karosas LŽ sakė, kad šildymas sostinės vaikų darželiuose ir mokyklose pradedamas centralizuotai, savivaldybei priėmus sprendimą pradėti šildymo sezoną arba pageidaujant mokyklų administracijai.

K.Karosas patikino, kad norint šildymą mokyklose įjungti anksčiau, nei prasidės šildymo sezonas, reikia įvykdyti tam tikras sąlygas. Jeigu šildymo sezonui tinkamai pasirengta ir vartotojai neturi skolų, šiluma jiems gali būti pradėta tiekti ir anksčiau. Tos pačios sąlygos esą taikomos ir vaikų mokymo bei ugdymo įstaigoms.

„Pageidavimų anksčiau įjungti šildymą vaikų ugdymo įstaigose yra buvę. To dažniausiai prašo vaikų darželiai bei neįgalių vaikų priežiūros įstaigos”, – sakė jis.

Per pamokas – su striuke

Tačiau mažai kam yra tekę girdėti, kad kurią nors mokyklą šildyti būtų pradėta anksčiau, nei prasideda šildymo sezonas, nors ne vieną rudenį smarkiai atvėsus orams vaikai nešildomų mokyklų klasėse sėdi nenusivilkdami striukių ir sušalusiomis rankomis sunkiai sugraibo parkerius. Kai kur ir darželinukai šąla lovytėse.

Pedagogai dažnai tikina nepatenkintus tėvus, kad mokykloje ar darželyje „dar nelabai šalta”. Jie kenčia šaltį kartu su vaikais, bet nesiryžta atsukti šilumos čiaupo. Mokyklų vadovus, matyt, stabdo baimė, kad sunaudotos šilumos kaina neviršytų pinigų sumos, kurią valdininkai numatė tam skirti iš biudžeto, jei šaltas pavasaris užtruktų ilgiau, nei galima tikėtis.

Kalčiausi langai

Vilniaus Abraomo Kulviečio vidurinės mokyklos direktorės Kristinos Gudelienės įsitikinimu, savarankiškai reguliuoti šilumos tiekimo mokykla negali ir šildyti ją pradedama tada, kai nusprendžia savivaldybė. O tai leidžiama, kai vidutinė trijų parų

temperatūra lauke yra mažesnė nei 10 laipsnių. Tačiau direktorė džiaugiasi, kad aštuonių metų senumo mokykla yra šilta ir poreikis pasišildyti anksčiau net neiškyla.

Vilniaus Ozo vidurinės mokyklos direktoriaus pavaduotojas ūkiui Ričardas Grėviškis LŽ prisipažino, kad žiemą šioje mokykloje būna vėsoka, tačiau dėl to jis kaltina ne šilumos tiekimą, o prastą pastato šilumos izoliaciją ir senus jos langus. Šios mokyklos vadovai ne kartą kreipėsi į sostinės savivaldybę prašydami padidinti šilumos kiekį.

Šildosi ir nesuka galvos

Priešingai nei šių mokyklų vadovai, Vilniaus lopšelio-darželio „Atžalėlės” direktorė Nijolė Silicienė LŽ teigė, jog ne kartą yra tekę prašyti savivaldybės papildomai šildyti patalpas arba pratęsti šildymo sezoną. Dabar jokių problemų esą dėl to nekyla ir direktorei nereikia rūpintis šildymo ūkio reikalais.

„Papildomai sunaudotos lėšos už šildymą – ne darželių reikalas, viską sutvarko savivaldybė kartu su mokyklų šildymą prižiūrinčia bendrove”, – tikino ji.

Kad šildymo sistema kada prireikus gali būti įjungta visuose sostinės darželiuose, LŽ tikino ir Vilniaus darželio-mokyklos „Ramunėlė” direktorė Violeta Kučinskaja. Pasak jos, jei tik būtų šalta, pateikus prašymą šiluma būtų pradėta tiekti.

Kainos nesikeis

Daugumos Vilniaus miesto mokyklų šilumos ūkį administruojančios bendrovės „City Service” atstovas ryšiams su visuomene Vilius Mackonis LŽ sakė, kad su sostinės savivaldybe sutartis dėl šio ūkio priežiūros sudaryta 2002-2009 metų laikotarpiui. Pasak jo, susiduriama su didele problema – dėl prastos mokyklų būklės šiluma išeina tiesiog pro kiaurus langus. Todėl dažnai tenka taupyti tiekiamos šilumos kiekį sumažinant savaitgaliais ir per mokinių atostogas, kad vaikai nešaltų per pamokas.

Po pastarojo šilumos kainų didinimo liepą mokykloms šiluma už vieną kilovatvalandę kainuos 15,8 cento – net 18 proc. brangiau nei pernai. Vilniaus savivaldybės atstovas K.Karosas LŽ patikino, kad daugiau šilumos kaina vaikų įstaigoms šį šildymo sezoną tikrai nedidės, net jei jos bus patvirtintos naujos.

„Kainos turi būti peržiūrimos tik kartą per metus. Todėl šildymo kainos pokyčiai galimi tik kitų metų liepos mėnesį”, – sakė savivaldybės atstovas.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.