Seimo Antikorupcinę komisiją pasiekė anoniminis skundas dėl netvarkos Valstybinėje vidaus vandenų laivybos inspekcijoje. Pastarosios viršininkas, Susisiekimo ministerijos atstovai šokiruoti ir suka galvas,kas ir kodėl nori suvesti sąskaitas su šios kontroliuojančios ir turinčios teisę bausti piniginėmis baudomis institucijos vadovu. Susisiekimo ministerijos sekretorius Arvydas Vaitkus vardina nepopuliarius ministerijos žingsnius, kurie kai kam sugadino nuotaiką ir gyvenimą.
Anoniminis laivybos inspekcijos darbuotojas praneša esą jai pradėjus vadovauti Algividui Dainorui čia buvę išvaikyti specialistai, nusimanantys apie laivybą, surinkti jam lojalūs žmonės, todėl klesti netvarka – laivus su žmonėmis plukdo girti kapitonai, netrukus ir vidaus vandens keliuose būsianti tokia pati situacija kaip ir Lietuvos keliuose. Negana to, viršininkas esą reikalaująs iš savo darbuotojų imti „kyšius”, kuriais dalinasi su Susisiekimo ministerijos valdininkais.
Antikorupcinės komisijos pirmininkas Rimantas Jonas Dagys „Vakarų ekspresui” sakė, jog komisija neturi galimybių išsiaiškinti, kokia padėtis yra iš tikrųjų, tad anoniminis skundas persiųstas Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT). Jos paprašyta atlikti tyrimą ir apie rezultatus informuoti komisiją. STT Viešųjų ryšių skyriaus viršininkas Darius Jagminas patvirtino, kad minėtas skundas gautas šiomis dienomis, tačiau dar negalėjo pasakyti, ar bus pradėtas tyrimas.
Susisiekimo ministerijos sekretorius A. Vaitkus, kuruojantis šią inspekciją, sakė apie tokius dalykus girdįs pirmą kartą ir nežinąs, kuris Lietuvos regionas turimas omenyje. Jo manymu, jeigu tai būtų masinis reiškinys, ministerija jau seniai būtų gavusi informacijos. Ji du kartus per metus, pradžioje ir pabaigoje, rengia pasitarimus, kuriuose dalyvauja visi vidaus vandenų naudotojai, savivaldos atstovai, tad bent jau užuominų būtų buvę. „A. Dainoras yra gana griežtas ir kelia reikalavimus, tad vienas ar kitas atleistas inspektorius gali būti nepatenkintas”, – sakė A. Vaitkus.
Pasak jo, jeigu būtų nurodomi konkretūs pavyzdžiai, asmenys, tai darą, tada būtų galima imtis priemonių. Jo manymu, STT vis dėlto turėtų tirti skundą, tačiau jeigu nenurodyti konkretūs faktai, būsią sudėtinga ką nors padaryti. Susisiekimo ministerijos sekretorius žadėjo apie tai pasikalbėti su pačiu inspekcijos vadovu
Daugėja laivų
Šiuo metu Vidaus vandenų registre registruotų laivelių yra per 50 tūkstančių. Pasak A. Vaitkaus, per vasarą apytikriai registre registruojama apie tūkstantis laivelių, motociklų, jachtų. Tai siaubingi skaičiai. Ministerija, matydama tokias tendencijas, laiku apginklavo savo inspekciją įvairiomis techninėmis priemonėmis. Vienas greitaeigis kateris, galintis pasiekti per 100 km/h greitį, dirba Kauno mariose, kitas – Klaipėdos ir Šilutės zonoje. Mat inspekcijos darbuotojai skųsdavosi, kad matydami pažeidėjus ne visada gali juos pasivyti.
„Daugėjant transporto priemonių, daugės ir pažeidimų. Čia loginiai dalykai. Mes turime tuo rūpintis. Todėl bandysime tobulinti bei griežtinti Administracinių teisės pažeidimų kodeksą. Avarijų ir pas mus pasitaiko ir jeigu laiku neužkirsime kelio tai tendencijai, gali būti taip pat liūdna, kaip šiandien Lietuvos keliuose”, – „Vakarų ekspresui” sakė ministerijos sekre
Nepopuliarūs žingsniai
A. Vaitkus ministerijoje pradėjo dirbti prieš penkerius metus. Tuo metų registre buvo apie 17 tūkstančių valtelių, laivelių ir pramoginių katerių. Atsižvelgiant į turistų pageidavimus ministerija ėmėsi nepopuliarių priemonių ir išbraukė iš registro kanojas, iki 250 kg keliamosios galios valteles, gumines valtis.
Tarp nepopuliarių priemonių, kurios įgyvendintos inspekcijos ir kurios galėjo sukelti pasipiktinimą, sekretorius įvardino prieš pusantrų metų atliktą egzaminų kompiuterizavimą, kai buvo eliminuotas žmogiškasis faktorius. Kažkas neteko galimybės piktnaudžiauti šioje srityje.
Dar vienas nepopuliarus žingsnis, nepatikęs inspekcijos darbuotojams, panaikinta biurokratija – teisių pramoginiam laiveliui vairuoti išdavimas tik 5 metams ir reikalavimas vėliau jas perlaikyti. Pasak A. Vaitkaus, tai buvo absurdas, tačiau kai kurie inspektoriai tokia naujove buvo nepatenkinti.
Susisiekimo ministerijos sekretoriaus teigimu, vandens motociklai pastaruoju metu kelia nemažą rūpestį. Jų skaičius stipriai auga, ir ne visi sulaikytieji turi jų vairavimo teises. Todėl prieš mėnesį jis kreipėsi į Valstybinę vidaus vandenų laivybos inspekciją ir paprašė pateikti siūlymus dėl Administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo. Tokie siūlymai jau gauti.
Dėl „kyšių”
Panašūs dalykai į „kyšius”, A. Vaitkaus manymu, galbūt galėjo būti prieš kokius ketverius metus. Tada buvo kalbama, kad laivavedžio diplomą galima nusipirkti už pinigus, tačiau niekas neįvardindavo konkrečiai, kur ir kaip. Sekretoriaus teigimu, su darbuotojais, kurie kėlė bent menkiausių įtarimų, buvo atsisveikinta.
„Galima būtų galvoti, kad skundą parašė žmogus, sukirstas per egzaminus, tačiau dabar jie kompiuterizuoti, žmogus kištis nebegali. Neįsivaizduoju, kaip čia būtų galima „kyšį” paimti. Pramoginių laivų laivavedžiams egzaminai nėra toks svarbus dalykas – neišlaikys šiandien, padarys tai rytoj. Gal rašė žmogus, kurį sustabdė inspektoriai ir nubaudė”, – spėliojo Susisiekimo ministerijos Vandens transporto departamento direktorius Juozas Darulis, pažadėjęs grįžęs iš atostogų išsiaiškinti situaciją.
J. Darulis juokavo, kad būtų įdomu sužinoti, kam ministerijoje duodami „kyšiai”. Jam nesuprantama, už ką inspekcijoje būtų galima juos imti. Pats jis skundo nėra matęs, į jį, kaip į departamento vadovą, dėl netvarkos inspekcijoje niekas nesikreipė. Pasak jo, kartkartėmis pasitaiko, kad kas nors kuo nors būna nepatenkintas. Pavyzdžiui, esą pažymėjimų reikia per ilgai laukti. Tačiau pagal ministro nustatytą tvarką dokumentai turi būti išduodami per 10 dienų, tad nėra ko piktintis. Bet skundų, kad inspekcijai esą reikia duoti „kyšius”, departamento vadovas sako tikrai šiemet neprisimenąs.
Inspekcija turi šeimininką
Pasak departamento direktoriaus J. Darulio, pirmą kartą per 17 darbo metų inspekcijai pradėjus vadovauti A. Dainorui ji pagaliau turi šeimininką. Jos darbuotojai aprūpinti uniformomis, įsigyti kateriai, inspekcijoje įsivyravo tvarka ir drausmė, o prieš tai jai neretai vadovaudavo girtuokliai. A. Vaitkaus manymu, inspekcija, palyginti su tuo, kokia ji buvo prieš dvejus metus, labai pasikeitė. Dabar ji ginkluota nauja technika.
J. Darulio teigimu, inspekcijos viršininkas A. Dainoras jokių nuobaudų neturėjo, per penkerius darbo metus dėl jo jokio skundo negauta, jo darbu departamentas patenkintas.
Jūrininkai neina dirbti
Anksčiau didžiųjų vidaus vandenų laivų specialistai buvo rengiami Kauno politechnikos instituto skyriuje, tačiau jis dar sovietmenčiu nuo 1970 metų buvo panaikintas. J. Darulio teigimu, dabar Lietuvoje vidaus vandenų specialistų nerengia nė viena aukštoji mokykla. Neapsiėmė to daryti ir Lietuvos jūreivystės kolegija. Todėl departamento specialistai, apsižvelgdami į vidaus vandenų konvencijų ir Vidaus vandenų komiteto, Europos Komisijos reikalavimus, parengė šių specialistų rengimo programą. 1995 m. ministras patvirtino šią programą, pagal kurią rengiami kursai.
Šiuo metu veikia dveji kursai: vieni prie Vidaus vandenų kelių direkcijos, kitus, kurie yra privatūs, rengia Klaipėdoje „Navigatorius”. Baigusius kursus ir gavusius pažymėjimus dar atestuoja inspekcija ir išduoda oficialius dokumentus – diplomus.
Taigi vidaus vandenų ir pramoginių laivų specialistai rengiami pagal ministro patvirtintą programą. J. Darulio teigimu, jūrines specialybes turintys žmonės dirbti į vidaus vandenis neina, nes jų netenkina atlyginimai.
Departamento direktoriaus teigimu, jūrininkų tarp inspekcijos darbuotojų yra tik Klaipėdos skyriuje, kituose jų nėra. Pasak jo, kituose inspekcijos skyriuose dirba įvairių specialybių žmonės, tačiau turintys aukštąjį išsilavinimą, be to, baigę ministro patvirtintus kursus ir turintys laivavedžių diplomus. J. Darulio manymu, to vidaus vandenims visiškai pakanka. Jis patikino, kad tarp inspektorių nėra nė vieno, neturinčio aukštojo išsilavinimo. Tad kaltinimai esą inspekcijoje dirba ne specialistai, jo manymu, neturi pagrindo. Departamento vadovas apgailestavo, kad net jo vadovaujamame departamente tedirba tik vienas jūrininkas, nors jis norėtų, kad visi jo pavaldiniai būtų jūrininkai.
Ministerijos sekretoriaus teigimu, atsižvelgus į gautus skundus esą dirbą ne profesionalai, Klaipėdoje buvo reorganizuotas inspekcijos darbas: skyrius tapo atskiru padaliniu, turintis savo vadovą – viršininko pavaduotoją Joną Lukšą, turintį reikiamą kvalifikaciją. „Inspektavimo srityje, kur reikalingos specifinės žinios, dirba ekspertai”, – sakė A. Vaitkus. Paklaustas, ar atlyginimai inspekcijoje yra gana maži ir todėl negalima prisikviesti gerų specialistų, jis atsakė: „Palyginkite privačių bendrovių ir valstybės tarnybų darbuotojų atlyginimus ir gausite atsakymą.”
Inspekcijos viršininko A. Dainoro teigimu, atlyginimai jau antri metai keliami. Anksčiau nemažai žmonių dirbo pagal darbo sutartis, dabar tokių beliko trečdalis, kiti – valstybės tarnautojai. Pasak inspekcijos vadovo, stengiamasi atsikviesti ir jaunimo. Pavyzdžiui, registro skyriuje jau dirba specialistas baigęs informatiką.
„Esu pritrenktas…”
Valstybinės vidaus vandenų laivybos inspekcijos viršininkas A. Dainoras mano, jog jeigu jau skundas persiųstas STT, tai – ne juokai. Jis laukia apsilankant pareigūnų, kad apklaustų, nes turįs ir ką parodyti, ir ką atsakyti. „Kaltinimas, kad ministerijai duodami kyšiai, yra siaubingas”, – baisėjosi pašnekovas.
Paklaustas, kodėl tokie kaltinimai atsirado, ar baudos padidintos, pavyzdžiui, Klaipėdoje vien šiemet baudų susirinkta jau 25 tūkst. Lt, inspekcijos viršininkas atsakė: „Pernai baudų buvo daugiau surinkta – per 50 tūkstančių, šiemet dar tiek nėra. Gal bus mažiau, nes atliktas nemažas prevencinis darbas. Kai pradėjome griežčiau tikrinti, jau turime rezultatų. Priplauki prie laivo, iš karto dokumentus rodo. Su ministerijos atstovais svarstėme, ar ne per švelnios baudos, nes galime sulaukti situacijos kaip ir Lietuvos keliuose.
Dėl griežtumo, manau, neviršijame žmogiškumo ribų. Tačiau perkama daugiau transporto priemonių, vandens plotuose darosi tiršta. Ypač ten pas jus, pajūrio krašte. Dabar kiekvieną savaitgalį organizuojami reidai. Anksčiau to nebūdavo, tad kai kurie žmonės nepatenkinti. Gal čia skundo priežastys?
Aš nežinau, esu pritrenktas. Jeigu rašo skundą, tai tegu nors pasirašo. Prieš dvejus metus buvome kaltinami kad plaukiojame laivu su vogtu varikliu. Tai nuskambėjo per visą Lietuvą. O kai per Interpolą buvo išaiškinta, kad variklis nevogtas, visi tylėjo. Klaipėdos krašte straipsniai spaudoje dažniausiai liaupsina Klaipėdos skyrių ir juodina centrą. Yra tokia tendencija, kiekvienas atėjęs naujas ministras jau tą dalyką žino. Mes turime ir storoką aplankalą, kuriame surinkti straipsniai apie tai, ką klaipėdiškiai apie mus galvoja.”
A. Dainoras inspekcijoje dirba jau šeštus metus ir sako, jog jie jam sveikatos nemažai kainavo, pražilo. „Visiems geras nebūsi. Pažeidėjas visada ieško būdų, kaip galėtų išsisukti. Skiri baudą, pradeda keikti”, – guodėsi inspekcijos viršininkas.
Dėl girtų laivavedžių
Tai, kad girti asmenys vairuoja ir plaukiojančiąsias priemones, pasak A. Vaitkaus, klausimas aktualus ir ministerijai žinomas. Per pasitarimus pernai rudenį ir šiemet pavasarį gauti Neringos savivaldos ir kitų atstovų prašymai dar griežčiau kontroliuoti. Tačiau oficialių skundų dėl girtų laivavedžių, Susisiekimo ministerija nėra gavusi.
Dėl padažnėjusių atvejų, kai laivelius vairuoja neblaivūs asmenys, problema, inspekcijos viršininko manymu, nėra didelė. Nė vienas buvęs girtas nerašė skundo, kad buvo neteisėtai nubaustas.
Klaipėdoje šiemet jau buvo nubausti baudomis nuo 500 iki 1000 Lt trys kapitonai, keleivius plukdę neblaivūs. Vieno girtumo laipsnis buvo 2,5, kito net – 3 promilės. Vienam kapitonui trejiems metams atimtas diplomas. Praeitą ketvirtadienį 22 val. pasieniečiai pastebėjo be navigacijos ženklų plaukiančią jachtą „Irina”. 47 metų jos kapitonui Neringos užkardoje nustatytas 0,5 promilės girtumas.
Stiprinamas Klaipėdos skyrius
Klaipėdos skyriaus vadovui J. Lukšai atrodo, kad jo skyrius, kuriame yra 8 žmonės ir beveik visi su aukštuoju, kaip tik sutvirtėjo pastaruoju metu: priimami dirbti laivyno specialistai, pavyzdžiui, universitetinį išsilavinimą turintis laivavedys inžinierius. Į Laivų priežiūros skyrių iki Naujųjų metų turėtų ateiti laivų inžinierius. Skyriuje kai kurie žmonės dirba jau daugiau nei 15 metų, tad jie savo darbą tikrai gerai išmano.
Tiesa, kartais specialistų, pasak J. Lukšos, tenka ieškoti ilgai. Konkurse vienas iš reikalavimų – turėti jūrinį išsilavinimą. Beje, kitų metų pavasarį Klaipėdoje laivybos kontrolės skyrius vėl bus stiprinamas, bus dar daugiau darbuotojų.
J. Lukša netiki, kad skundas galėtų būti parašytas jo darbuotojų. Jis neneigia, kad kartais siūlomi „kyšiai”, tačiau atsisakoma, tuo viskas ir baigiasi.
Beje, šiemet kovą patvirtintą pramoginių laivų apžiūros tvarką, ypač tai, kad nedidelėje valtyje reikalaujam turėti hidrokostiumus, lokatorių, žmonės kritikuoja. Tačiau J. Lukša sako, jog jau yra parengti pasiūlymai inspekcijai šioje srityje, tad tikimasi, kad tokie bereikalingi reikalavimai būsią atšaukti.
Anksčiau baudos už nedėvėjimą gelbėjimosi liemenių būdavo 200-400 Lt, dabar jau 50-200 L. J. Lukšos teigimu, atsižvelgiant į realią situaciją aukštesnėms institucijos yra teikiami pasiūlymai, į kuriuos neretai būna atsižvelgiama, tad jokios bėdos nėra.
J. Lukšos teigimu, skyrius jau ši tą pasiekė. Daug buvo dirbama su žvejais. Prieš dešimt metų per metus nuskęsdavo jų po 5-6. Dabar, kai reikalaujama dėvėti gelbėjimosi liemenes, tai jau reti atvejai.