Tiesa neslypi niekur – ji yra K. Krivickas

Kristupas Krivickas iš tikrųjų yra užsislaptinęs Čakas Norisas. Jis reinkarnavosi į legendomis apipintą Teksaso reindžerio vaidmens atlikėją ir kirto septyngubu suktuku, kodiniu pavadinimu „TV detektyvai”.

Po laidos „TV detektyvai” seanso pradėjau jausti K. Krivicko krizenimą į ausį ir tapšnojimą per petį. Dabar girdžiu jo balsą sakantį: „Daryk, daryk, vaikeli, man reklamą.”

Pradedu suprasti, kas valdo Lietuvos valdytojus žydus ir gėjus.

Tiesa, apgailestaudama pripažinsiu, kad pačią pirmą „TV detektyvų” dalį naujajame sezone praleidau. 248 kartus matytas anonsas skelbė, kad kažkuriame provincijos kampelyje aptiktas sniego žmogus.

Žiūrėjau žiūrėjau ir pradėjau matyti, kad mistinis, po tėvynės laukus pėdinantis sniego žmogus, mistiškai panašus į statistinį Praną iš 90 procentų lietuviškųjų Jonų, Antanų ir Petrų būrio, kurių barzdose spirgai užveisia atskiras populiacijas, o prie televizoriaus jiems laukiant mirties iš užpakalio byra grūdai. Čia aliuzija į „samanę”, grūdą, kaip gyvybės simbolį, ir sočią ateitį.

Tada mano akyse pradėjo vizualizuotis kadrai, kaip sniego žmogus – Pranas atranda kailyje – naujametiniame beždžionės kostiume – 30 litų ir, sudėjęs rankas „TV detektyvų” prodiuseriui, sniego žmogaus žingsniu sliūkina į „tašką”. Taškas šiuo atveju nuoroda į išsitaškymą iki nušvitimo.

Dabar jau suprantu, kas pamaitins badaujančią vargo Lietuvą.

Kadangi maisto reikia ne tik kūnui, bet ir sielai, todėl jau kitą savaitę aš pavyzdingai draugauju su televizoriumi, nes „TV detektyvų” anonsas atrodė dar labiau groteskiškas už sniego žmogaus – Prano reklamą.

Mitas Nr. 1 – Lietuvoje yra protingų žmonių

Arba kitaip laidos žodžiais bylojant: „O kur Pranė?”

„TV detektyvai” startuoja nuo grėsmingai nebaisių Sauliaus Sipario gąsdinimų, kurie tariami pašiurpina nebent patį S. Siparį. Jis grėsmingu apsimeta visur – ypač šokių aikštelėje.

Laida pažymėta ženklu N-7, bet aš neapsigaunu ir suprantu, kad jos tiesiog negalima žiūrėti vyresniems nei 7 metų žmonėms. Darydama nusikaltimą televizorių prisitraukiu arčiau.

Pirma istorija pasakoja apie vargšiukus Antaną ir Pranę, kuriems kiekvieną penktadienį dingsta elektra, o tada prasideda mistiniai dalykai: pasirodo nežemiškos kilmės šviečiančios būtybės, vanduo šulinyje pavirsta raudonu, žolėje netikėtai atsiranda apskritimai, kažkokie šviečiantys daikčiukai, po to papjaunami šunys ir galiausiai… Dar nesakysiu.

Ai, dar Antanas su Prane įrodo, kad kaimą jau seniai pasiekė naujausios technikos naujoves, nes porelė visai nebloga kamera nufilmuoja švytinčius objektus. Kristupėlis savo paskolino, matyt.

Švytintys objektai, kurie, anot balso už kadro, dargi ir triukšmą kelią (aš nieko negirdėjau išskyrus Pranės veblenimus) man primena situaciją su sniego žmogumi. Tik šįkart K. Krivickas su 30 litų neapsieina, nes jam tenka pakloti 90. Švytintys objektai trys. O kiek dar pinigų išleista folijai ar kažkokiam celofanui, kuriuo apvynioti nežemiškos kilmės objektai?

Apie vandenį ir išbarstytus nužudytų šunų kaulus patylėsim. Apie švytinčius daikčiukus ant žemės gudri burna pasakoja, kad tai žvejybai skirtos švieselės.

Ir tada į kaimą išvyksta „TV detektyvų” „gelbėtojai”, kurie tampa šiurpinančių įvykių liudininkais. Kuo toliau, tuo labiau aš pradedu įtarti, kad laidos kūrėjai nėra tokie protingi kaip apsimeta.

Penktadienis. Naktis. K. Krivickas užpučia šviesą ir didieji detektyvai Pranei su Antanu sako, vaikai, bėgam į lauką. Vėl tie patys vargšai folija ir celofanu apvynioti, matyt, kaimynams ir Pranei pagal scenarijų pasimaišo protas. Ji pradeda rėkti ir kaip drugelis į liepsną, kaip kiškis po automobilio ratais bėga pas tris švytinčius kaimynus.

Antanas su dviem „TV detektyvų” komandos nariais blaškosi po tamsą, kaip ežiukai rūke. Kažkas rėkia, tamsoje matosi kaimietiško sklypo judantys peizažai ir staiga jie neranda Pranės. Pamato tik jos skarelę, tada batą ir, o kaip netikėtą, antrą Pranutės batuką.

„Aš be Pranės niekur neisiu”, – rėkia Antanas ir pajuda namų durų link.

Reportažas nutrūksta, S. Siparis sako, kad moteriškė dingo ir nebeatsirado. Keletą dienų dar sekiau žinias, o ypač kriminalus, galvoju, toks įvykis, turi paiešką paskelbti. Nepaskelbė.

Kyla įtarimas, kad Pranutė su trim švytinčiais objektais nuėjo leisti 90 litų. Faktas, aišku, nepatvirtintas, todėl darkart klausiu: „Tai kur ta Pranę, pyyyp, padėjot?”

Mitas Nr. 2 – simbiozė tarp pabaisų ir žiūrovų neegzistuoja

Bet nepaaiškinamų švytinčių kaimynų ir Pranės istorija laida „TV detektyvai” dar nesibaigia.

S. Siparis toliau juokina vaikus bei pensininkus ir praneša, kad kitas laidos reportažas bus apie Trakų rajono ežero pabaisą.

Vėl buitine kamera naktį kaimiečių nufilmuotas kūdros paviršius, iš kurio išnyra… nesąmonė. Didieji detektyvai joje įželgia peleką, man pasivaidena burbulus leidžiančio „TV detektyvų” prodiuserio galva.

Tada rodoma, kaip vietinis rajono gyventojas kaip tyčia išeina rytiniam 3 metrų plaukimo maratonui. Tuo pat metu ir patys detektyvai ryžtasi pasiplaukioti po baisųjį ežerą. Aišku, kažkas netikėtai pradeda judinti valtelę, o tuo pat metu plaukikas iššoka ant kranto, su 30 litų primenančia išgąsčio kupina išraiška. Matyt, ežero pabaisa tokia didelė, kad vienu metu sugeba pakutenti padus plaukikui ir pasūpuoti valtį. O gal ten dvi pabaisos, a?

Vėliau detektyvai ant kranto pamato kažkieno nubraižytas pabaisos pėdas ir labai nemažų gabaritų žuvikes. Greičiausiai Trakų rajone nėra nė vieno brakonieriaus. Net ir žvejo neliko.

Galiausiai pasikviečiami narai, kurie paplūduriavę ant kūdros dugno, į grėsmingą klausimą, „na kaip?”, atsako, kad gal kažkas ten ir yra. Dar jie sakė, kad buvo baisu, nes atrodė, kad juos stebi. Pagal katekizmą budri Dievo akis stebi mus visur.

Po šio reportažo aš supratau, kad K. Krivickas gali sukurti simbiozę tarp ežero pabaisos ir televizoriaus žiūrėtojų. Ir simbiozę tarp pinigų bei pabaisų.

Ir apskritai pamačiau, kad sujungus K. Krivicką su paranormaliai normaliais reiškiniais gaunama sinergija, atnešanti neblogą pelną.

Tiesa, čia dar ne pabaiga. Jau rytoj laidoje „TV detektyvai” žiūrėsiu pasakojimą apie Nemenčinės vaiduoklį ir apie moterį, kuri pagaliau pastebėjo, kad gyvena su vilkolakiu. Pirmajame reportaže pamatysime vėjyje besiplaikstančią paklodę, antrame – vilko kauke pasidabinusį diedą.

Svarbiausia „TV detektyvų” kūrėjams nepritrūkti fantazijos, o tada tikiu, kad Lietuvoje mes atrasime Nojaus laivą, gyvą Hitlerį, Jėzaus palikuonis ir Baltijoje nuskendusią Atlantidą.