Spalio 15 dieną prasidės Kinijos komunistų partijos XVII suvažiavimas. Tai laikoma pačiu svarbiausiu įvykiu Kinijoje, nes jis lemia valstybės kursą penkeriems metams į priekį. Suvažiavinas tarsi taifūnas užgriūva šalį, nes būtent per jį perstumdomos kėdės valdžios viršūnėje ir nusprendžiama, kas užims svarbesnį postą, o kas bus nustumtas į politikos nuošalę.
Paprasti kinai mažai ką žino apie vyrus, stovinčius prie valdžios vairo (apie moteris net kalbėti neverta, nes jos į tą ratą neįeina). Griežtai kontroliuojami Kinijos laikraščiai spausdina tik sausas politikų biografijas – kur mokėsi, kada įstojo į partiją, kokias pareigas ėjo. Skirtingai nei Europoje ir Amerikoje, asmeninis pirmųjų valstybės vyrų gyvenimas Kinijoje yra tabu, nors kartais apie jų šeimas, hobį, romanus ir skandalus paprasti kinai gali papasakoti daugiau nei apie save.
Kinijos komunistų partijos propagandos mašina pakelia paslapties uždangą tik tada, kai vienas ar kitas asmuo būna išmestas iš išrinktųjų tarpo, dažniausiai už korupciją, arba todėl, kad neturi aukštai stovinčio užtarėjo. Dabar Kinijoje leidžiami laikraščiai staiga prabilo apie tai, apie ką jau seniai kalbėjo visi kinai – t. y. apie tai, kad aukščiausiuose valdžios sluoksniuose įprasta turėti kelias ar bent vieną meilužę, nes, pasirodo, dėl to, kad sužlunga garbingų ir įtakingų vyrų karjera, kaltos moterys.
Iš 16 korumpuotų ministrų lygio pareigūnų, kurie nukrypo nuo teisingo kelio per pastaruosius penkerius metus, t. y. nuo praėjusio komunistų partijos suvažiavimo, 14 turėjo meilužę, o kai kurie – net kelias, pavyzdžiui, buvęs Šanchajaus miesto partijos komiteto pirmasis sekretorius Chen Lianu ar buvęs Pekino vicemeras Liu Qichua. Kinijos laikraštis „Pekino naujienos” rašo, kad daugelis pareigūnų „piktnaudžiauja pareigomis dėl seksualinių džiaugsmų”, nes 10 iš 16 minėtų atvejų Kinijos galingieji pasirūpino, kad jų draugužės, dažniausiai labai jaunos, įsigytų ne paties blogiausio nekilnojamojo turto.
Buvusių meilužių kerštas
Turtingame Pekino priemiestyje galima pasivaikščioti po naują gyvenamąjį kvartalą, vadinamą „Regalijų pilis”. Akį iš tolo traukia elitiniai kotedžai, šalia jų garažuose stovi prabangūs limuzinai. Paprastam kinui iš karto pasidaro aišku, kaip naudinga turėti ryšių su aukštus postus užimančiais pareigūnais – patogus ir malonus gyvenimas garantuotas. Pekine visi žino, kad šiame kvartale gyvena komunistų partijos bosų mylimosios. Bėda tik, kad ne kiekvienas partijos veikėjas pagalvoja, kad draugužei gali nepatikti, kai šis sugalvos ją pakeisti kita moterimi. Kinijoje pasakojama, kad dažniausiai tokiais atvejais buvusios meilužės imasi šantažo, o tai verčia partinius bonzas ieškoti naujų pajamų šaltinių. Kitos užsimano pagarsinti buvusį romaną ir pikantiškai jį aprašo internete ir dar prideda intymių nuotraukų.
Pastarąja tokio moteriško keršto auka tapo 63 metų Šansi provincijos partijos funkcionierius. Net 11 jo meilužių susivienijo ir pranešė kam reikia apie jo korupcinius sandėrius statybų versle.
Kartais tokie meilės nuotykiai baigiasi mirtimi. Pavyzdžiui, buvęs Cziniano miesto komunistų partijos lyderis liepė vienam policininkui padėti sprogmenų po jo buvusios meilužės automobiliu. Prieš porą savaičių šiam funkcionieriui buvo įvykdyta mirties bausmė.
Tačiau paprastiems kinams pikantiški partinių bonzų romanai – tai proga pasišaipyti ir pasijuokti. Vienas Kinijos „geradarys”, pasivadinęs Teisingumo Kardu, įdėjo į internetą „Aštuonis patarimus meilužes turintiems partijos funkcionieriams”, prirašė, kad tie, kurie šių patarimų laikysis, išsaugos ne tik gerą reputaciją, bet ir nesugadins visos šalies įvaizdžio.
Patarimai meilės nuotykių mėgėjams
„Geradarys” pataria politikui iš anksto kreiptis į policiją, kad ta patikrintų jo būsimos meilužės šeimą. Jei ta šeima įtakinga arba turi ryšių mafijos struktūrose, geriau nusižiūrėtą merginą palikti ramybėje. Be to, labai svarbu, kad politikas kontroliuotų išlaidas draugužei. „Kaip rodo statistika, – rašo „geradarys” – paprastai meilužei kasmet išleidžiama nuo 300 000 iki 900 000 juanių.” Tačiau visi žino, kad Kinijoje partinių funkcionierių atlyginamas sudaro
tik 30 000-55 000 juanių per metus. Tad norėdami užsidirbti likusią reikiamą sumą jie priversti įsitraukti į korupcinius sandorius. „Taip užsidaro blogio ratas”, – rašo „geradarys”.
Jo paskutinis patarimas – aktyviai rūpintis meilužės „ideologiniu auklėjimu”. Kuo ji bus labiau politiškai išprususi, tuo politikas turi geresnius šansus sėkmingai daryti karjerą.