„Mano 9 metų dukra visiškai nejaučia atsakomybės dėl to, ką kalba ir ką daro. Ir, atrodo, jos tai visiškai nejaudina! Ar dar įmanoma ką nors pakeisti?”
Vaiko požiūris į savo žodžius ir poelgius priklauso iš esmės nuo dviejų faktorių. Nuo to, kaip tėvai ir artimiausi giminaičiai vertina savo žodžius bei poelgius, ir nuo to, kaip tie svarbūs žmonės vertina vaiko žodžius bei poelgius.
Atsakingumas atsiranda tuomet, kai vaikas nuolat šalia savęs mato kitus atsakingus žmones. Ir kai tie asmenys jį laiko atsakingą. Jeigu jūs tesite vaikui duotus pažadus, jeigu laužote juos retai ir dėl nuo jūsų nepriklausančių aplinkybių, – o tokiu atveju atsiprašote, – vaikas mato pavyzdį, kaip reikia vertinti savo žodžius ir poelgius.
Jeigu jūs pasitikite vaiko žodžiu, rimtai žvelgiate į tai, ką jis sako, nekeičiate jo „neteisingų” norų į savuosius „teisingus”, – vaikas suvokia, kad yra kai ko vertas ir kad jo žodis – taip pat svarus.
Prieš mąstydami apie tai, ar galima kaip nors pakeisti vaiką, pagalvokite, ar galima kaip nors pakeisti jūsų požiūrį į jį.
Jeigu jūs esate atsakingi už savo žodžius ir poelgius vaiko atžvilgiu, jis negali užaugti kitoks nei jūs