Galimybių studijos rezultatai rodo, kad elektros jungtis nutiesiant Baltijos jūros dugnu kabelį tarp Lietuvos ir Švedijos – komerciškai atsiperkantis projektas ir jam neprireiktų Europos Sąjungos (ES) paramos, rašo „Verslo žinios”.
Švedijos konsultacijų įmonė „SWECO International” iš esmės baigė Lietuvos ir Švedijos elektros perdavimo tinklų operatorių „Lietuvos energijos” ir „Svenska Kraftat” užsakytą elektros jungties per Baltijos jūrą galimybių studiją.
„Išvados rodo, kad 700 -1000 MW galios maždaug 300 km ilgio elektros kabelio, kuris sujungtų Lietuvos ir Skandinavijos energetines sistemas, statyba būtų komerciškai atsiperkantis projektas”, – „Verslo žinioms” sakė Ūkio ministerijos sekretorius Anicetas Ignotas.
Kabelis Baltijos dugnu galėtų būti baigtas tiesti iki 2012 metų.
Ekspertų teigimu, su Skandinavijos energetine sistema jungiantis kabelis ne tik sustiprintų Lietuvos energetinį saugumą, bet ir užkirstų kelią Rusijai smarkiai didinti į Lietuvą eksportuojamos elektros kainą, kai 2009 metais bus uždaryta Ignalinos atominė elektrinė.
„Akivaizdu, kad po IAE uždarymo rusai pasinaudotų sudėtinga Lietuvos padėtimi ir elektros kainą keltų. Todėl alternatyva mums gyvybiškai būtina”, – sako Lietuvos energetikos instituto mokslo tarybos pirmininkas Jurgis Vilemas.
Pasak jo, jungtis su Švedija Lietuvai yra gerokai svarbesnė nei gerus dešimt metų stringantis elektros linijos į Lenkiją projektas.
„Šiuo kabeliu prisijungtume ne tik prie Švedijos, bet prie visos Šiaurės šalių energetinės sistemos. Ji kur kas galingesnė nei Lenkijos sistema, be to, ten gerokai pigesnė elektra”, – sakė jis.