Estija prarado galimybę daryti įtaką su Šiaurės Europos dujotiekiu susijusiai situacijai, mano mokslininkas

Estijos vyriausybės sprendimas neleisti kompanijai „Nord Stream”, kuri yra Šiaurės Europos dujotiekio operatorė, tirti jūros dugną Estijos ekonominėje zonoje, atėmė iš šalies galimybes daryti įtaką situacijai ateityje, teigia Estijos užsienio politikos instituto direktorius Andresas Kazekampas (Andres Kazekamp).

„Aš netikiu, kad šis sprendimas sukels griežtą reakciją iš mūsų Europos partnerių, tačiau be tyrimų Estijos vyriausybei bus sunkiau įtikinamai pagrįsti mūsų pasipriešinimą projektui”, – sakė A. Kazekampas ketvirtadienį per Estijos televiziją.

ELTA primena, kad Šiaurės Europos dujotiekis sujungs Rusijos Vyborgo uostą ir Vokietijos šiaurės rytuose esantį Greifsvaldo miestą. Tačiau dėl dugno reljefo nelygumų Suomijos vandenyse kompanija „Nord Stream” gegužės 31 d. kreipėsi į Estijos ir Danijos vyriausybes su prašymu leisti ištirti ekonominę jūrinę zoną, kad būtų išsiaiškinta, ar galima čia tiesti vamzdyną.

Estijos vyriausybė ketvirtadienį oficialiai atmetė kompanijos „Nord Stream”, kontroliuojamos „Gazprom”, prašymą leisti ištirti jūrinę ekonominę Estijos zoną.

Savo sprendimą Estijos vyriausybė grindžia respublikos suverenitetu ir valstybės interesais teritoriniuose vandenyse.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Pasaulyje su žyma , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.