Gintaras Petrikas vakar pusiau slapta iš JAV pargabentas į Lietuvą. Nuo 1992 iki 1995 metų EBSW koncerno, kurio prezidentas buvo G.Petrikas, bendrovė Kauno holdingo kompanija (KHK) iš gyventojų surinko daugiau nei 344 mln. litų. KHK savo santaupas patikėjo 15,6 tūkst. žmonių, kuriems ji liko skolinga apie 80 mln. litų. Iš žmonių gauti pinigai buvo perskolinami EBSW prezidento bendrovėms. Dar daugiau EBSW pradangino valstybės pinigų – koncerno užvaldytas buvęs Valstybinis komercinis bankas iššvaistė 111 mln. litų. Už pusvelčiui įsigytus investicinius čekius buvo privatizuota apie 100 šalies įmonių, o jas įkeitus iš bankų imamos milijoninės paskolos. EBSW privatizavimo strategas A.Pašukevičius realios bausmės išvengė.
LŽ pateikia garsiojo bėglio klajonių ir gaudynių apžvalgą.
Sulaikė FTB agentai
2004 metų gegužę, po septynerių metų tarptautinės paieškos, Kalifornijoje, Los Andželo mieste sulaikytas buvęs bankrutavusio koncerno EBSW prezidentas G.Petrikas, kuriam Lietuvoje buvo pateikti kaltinimai pasisavinus šios finansų bendrovės surinktus šalies gyventojų pinigus.
„Artimiausiomis dienomis laukiame JAV Teisingumo departamento oficialaus patvirtinimo, kad G.Petrikas sulaikytas ir kad teisme prasidės jo išdavimo procedūra”, – sakė Generalinės prokuratūros atstovai. Gavus JAV teisėsaugininkų informaciją, kad nustatyta G. Petriko buvimo JAV vieta, Generalinė prokuratūra kovo mėnesį išsiuntė JAV Teisingumo departamentui prašymą išduoti šį įtariamąjį. „Kai teisme bus pradėta byla dėl G.Petriko ekstradicijos, šis procesas gali užtrukti nuo kelių iki keliolikos mėnesių”, – prognozavo prokurorai.
Pasak tuometinio JAV ambasados Vilniuje pranešimo, Federalinio tyrimų biuro (FTB) agentai sulaikė G.Petriką Los Andželo mieste gegužės 2-ąją. Jis sulaikytas remiantis Lietuvos teisėsaugininkų prašymu dėl ekstradicijos. JAV Teisingumo departamentas ir kitos teisėsaugos tarnybos tuo metu aktyviai ieškojo pagrindinio įtariamojo EBSW koncerno byloje G.Petriko, kurį Lietuva norėjo susigrąžinti ir teisti namie.
„G.Petriko sulaikymas buvo intensyvaus bendradarbiavimo ir informacijos keitimosi tarp Lietuvos teisėsaugos žinybų, Lietuvos URM, Generalinės prokuratūros, JAV ambasados ir FTB rezultatas. Apsunkindamas teisėsaugininkų paiešką G.Petrikas nesyk keitė tapatybę, kad atvyktų ir gyventų Jungtinėse Valstijose. FTB ir JAV Maršalų tarnybos ryžtingi veiksmai tiriant daugybę pėdsakų atvedė į jo galutinę buvimo vietą”, – rašyta JAV ambasados pranešime.
JAV ambasada neigė ankstesnius Lietuvos žiniasklaidos pranešimus, esą G.Petrikas Amerikoje saugomas pagal svarbių liudytojų apsaugos programą.
G.Petrikas gavo 10 metų galiojančią JAV vizą 1995-aisiais, dveji metai iki jam pateikiant kriminalinius kaltinimus Lietuvoje. Jis įvažiavo į šalį su padirbtais dokumentais savo paties pasirinkta Aleksandro Davidoff (pagal cigarečių, kuriomis prekiavo kadaise garsi kauniškė bendrovė „Tora”) pavarde. 1997 m. jis dingo iš teisėsaugininkų akiračio. Kalbama, kad pabėgęs iš Lietuvos G.Petrikas pirmiausia nuvyko į Rusiją, kur jam buvo išduotas pasas.
Policijos generalinis komisaras Vytautas Grigaravičius teigė, kad, policijos duomenimis, į JAV G.Petrikas atvyko neturėdamas šios šalies vizos ir šalyje gyveno nelegaliai.
„Šis asmuo ir jo aplinka įtariami padarę milžinišką žalą Lietuvos valstybei ir žmonėms, todėl džiaugiamės, kad pavyko jį sulaikyti”, – neslėpdamas pasitenkinimo sėkminga operacija sakė policijos vadovas.
Spės iki senaties termino
V.Grigaravičius rodė iš JAV prieš pat sulaikymą atsiųstą G.Petriko nuotrauką.
Pasak V.Grigaravičiaus, FTB buvo nusiųsta informacija apie galimą G. Petriko buvimo vietą. Jai pasitvirtinus, amerikiečių pareigūnai jį „kontroliavo”, kol buvo gauti visi reikalingi dokumentai dėl teisinės pagalbos prašymo. G.Petrikas JAV gyveno su šeima. Paklaustas, kuo G. Petrikas vertėsi JAV, V.Grigaravičius atsakė lakoniškai: „Mūsų duomenimis, jis ten neelgetavo.”
Policijos vadovas tuo metu tikino, kad G.Petriko ekstradicija įvyks artimiausiu metu, todėl pakaks laiko iki senaties termino pabaigos, kad byla pasiektų teismą ir G.Petrikas būtų nubaustas.
Dingo kaip į vandenį
G.Petrikas iš teisėsaugos akiračio dingo labai netikėtai. 1997 metų balandžio 23-iosios rytą EBSW grupės prezidentas turėjo atvykti į Kauno policijos tardymo valdybą. Čia jam ketinta pareikšti kaltinimus pagal tris tuo metu galiojusio Baudžiamojo kodekso straipsnius: dėl svetimo turto pasisavinimo arba iššvaistymo dideliu mastu, neteisėtos įmonės veiklos bei operacijų su valiuta norminių aktų pažeidimo. Kvietimas į policiją G.Petrikui buvo įteiktas prieš 5 dienas, todėl skandalingasis verslininkas turėjo laiko pasiruošti pabėgimui.
Numatytu laiku pas tardytoją pasirodė tik advokatas Kazimieras Motieka, bet jis negalėjo atsakyti, kur yra jo klientas. G.Petriko nebuvo ir EBSW būstinėje, vakare jis nebepasirodė namie. Buvo išjungtas ir šio verslininko mobiliojo ryšio telefonas.
Bute Kauno senamiestyje, kur G.Petrikas gyveno su sužadėtine Joana Kripaityte (dabar žmona), irgi buvo tuščia – net kostiumai iš spintos paimti. J.Kripaitytę pareigūnai rado Vilniuje pas tėvus, tačiau ji aiškino po konflikto su sužadėtiniu balandžio 22-osios vakare apie 21 val. išėjusi iš namų.
Paskutinis asmuo, kuris matė EBSW prezidentą po 21 valandos, buvo jo reikalų patikėtinis Algimantas Šindeikis. Šis palydėjo į G.Petriko kabinetą kelis iki šiol nenustatytus asmenis. Manyta, kad šie žmonės ir padėjo verslininkui išvykti į užsienį.
Santuokų rūmuose nepasirodė
G.Petrikas su J.Kripaityte susipažino Palangoje vykstant konkursui „Mis Lietuva”, kurį šis kaunietis rėmė. Po to pora dažnai kartu pasirodydavo visuomenėje. 1996 metų vasario 2-ąją G.Petrikas buvo suimtas, tačiau jau gegužės 30-ąją ši kardomoji priemonė jam pakeista į namų areštą. Namuose įkalintas verslininkas sugebėdavo įtikinti pareigūnus, kad jam reikia išvykti darbo reikalais, ir iki dingimo su sužadėtine dažnai ilsėdavosi Palangoje.
Tų pačių metų rugsėjo pabaigoje Kauno rotušėje turėjo būti įregistruota J.Kripaitytės ir G.Petriko santuoka, tačiau jaunieji į metrikacijos skyrių, kuris buvo apsuptas dingusio verslininko ieškančių pareigūnų, neatvyko. 1999 m. pabaigoje ir J.Kripaitytė išvyko iš Lietuvos. Moters tėvai teigė, kad dukra ištekėjo už užsieniečio ir išvažiavo.
Bėgo ir nuo mirties?
Žlugusios EBSW grupės prezidentą G.Petriką pabėgti į užsienį galėjo paskatinti tiek korumpuoti politikai, kurie buvo finansuojami EBSW, tiek nusikalstamo pasaulio atstovai, kurie buvo investavę į EBSW įmones. Nors G.Petrikui ir buvo iškelta baudžiamoji byla, pinigų grobstytojo turtas mažėjo, tačiau banditai toliau vertė jiems mokėti.
1996-ųjų vasarą EBSW prezidentas buvo nuvežtas prie Lampėdžių karjero. Čia jo laukė nusikalstamo pasaulio autoritetai Vidmantas Siaurusevičius-Siauras, Saturnas Dubininkas-Satas ir kiti. Verslininkas buvo paleistas tik po to, kai pažadėjo sumokėti 300 tūkst. JAV dolerių. Už šią skolą G.Petrikas vėliau atidavė vieną EBSW įtakoje buvusią įmonę.
Tais pačiais metais, jau būdamas suimtas, G.Petrikas nukentėjo ir policijos areštinėje Kaune. Verslininkas tada sakė, kad paslydo kameroje ir susižeidė, nors iš tikrųjų jį sumušė kartu kameroje buvę nusikaltėliai. Po šio įvykio G.Petriko aplinkos žmonės atvirai kalbėjo, kad verslininką norėta nužudyti.
Kyšiai valdžios žmonėms?
2006 metais jau dvejus metus JAV kalėjime laikytas G.Petrikas pirmą kartą Lietuvos spaudoje prabilo apie tai, kad pats asmeniškai duodavo kyšius aukštiems valdžios pareigūnams. Tarp jų esą buvo pamaloninti tuometinis šalies prezidentas Algirdas Brazauskas ir premjeras Adolfas Šleževičius. „Taip. Buvo atvejų, ir kai aš asmeniškai tiesiogiai, o ne tiktai per tarpininkus duodavau pinigų. Tuo buvo grindžiama visa sistema. Visi verslininkai duodavo kyšius ir visiems tai buvo vieša paslaptis. Tik niekas nieko iki šiol neįrodė. Buvo nerašyta taisyklė: jeigu nori dirbti – turi duoti”, – sakė G.Petrikas. Anot EBSW žmonių, neva tarpininku tarp G.Petriko ir A.Brazausko bei kitų tuometinės LDDP vadų buvęs Vladimiras Beriozovas.
Paklaustas, koks buvo didžiausias kyšis, kurį jam teko asmeniškai įteikti aukštam pareigūnui ar valdininkui, G.Petrikas atsakė, jog apie 120 tūkst. JAV dolerių (480 tūkst. litų).
„Tik nežinau, ar tai galima pavadinti kyšiu. Tuos pinigus aš asmeniškai daviau tuometiniam premjerui A.Šleževičiui, bet dolerius, kiek žinau, jis padalijo partijos bičiuliams. Tačiau A.Šleževičius jiems kažkodėl sakė, kad tuos pinigus gavo ne iš manęs, bet iš bankininko Genadijaus Konopliovo. Tai aš sužinojau gerokai vėliau, iš kitų partijos narių”, – kalbėjo G.Petrikas.
Jo teigimu, duodamas tiek pinigų jis iš A.Šleževičiaus nelaukė jokios paslaugos. „Konkrečiai jis neturėjo nieko padaryti. Tai buvo mano draugystės ženklas ir parama”, – pabrėžė G.Petrikas. Kartu jis pripažino negalintis įrodyti šių savo teiginių, nes „buvo perduoti gryni pinigai – iš rankų į rankas”.
Tačiau G.Petrikas pridūrė, kad buvo atvejų, kai duodavo ne grynus pinigus, ir kad tuos atvejus galėtų net ir įrodyti. „Pavyzdžiui, tuometiniam prezidentui A.Brazauskui aš pervedžiau 40 tūkst. JAV dolerių. Tai nebuvo atsilyginimas už kokią nors konkrečią paslaugą”, – sakė buvęs EBSW vadovas.
Reikalavo saugumo garantijų
„Jau ne kartą sakiau, kad sutikčiau sugrįžti tik tuo atveju, jei man būtų suteiktos saugumo garantijos. Yra dalykų, kurių jūs nežinote, bet iš tiesų mano gyvybei yra reali grėsmė. Dėl to aš ir turėjau bėgti iš Lietuvos, palikti viską, ką turėjau”, – kalbėjo G.Petrikas.
Komentuodamas G.Petriko pasisakymus tuometinis premjeras A.Brazauskas kategoriškai paneigė kada nors gavęs pinigų iš G.Petriko. „Jo prasimanymai tampa tiražuojamu šmeižtu. Ir tai jau ne pirmas kartas, kai sėdėdamas JAV kalėjime G.Petrikas kaltina aukštus mūsų valstybės pareigūnus. Suprantama, kad žmogus, patekęs į tokią padėtį, kokioje šiuo metu yra G.Petrikas, nesunkiai gali būti panaudotas kaip politinės kovos įrankis”, – sakė A.Brazauskas.
Buvęs premjeras A.Šleževičius G.Petriko kalbų nekomentavo. G.Petrikas buvo pareiškęs, kad EBSW mokėjo atlyginimus ir buvusiam Lietuvos banko vadovui Kaziui Ratkevičiui ir vėliau jo postą užėmusiam Reinoldijui Šarkinui.
Kiti Lietuvos politikai šią žinią sutiko dviprasmiškai. Vieni teigė, kad nuolaidos mainais už informaciją padėtų greičiau išspręsti skandalingą istoriją, kiti reiškė viltį, jog byla toliau bus sprendžiama normaliu teisiniu būdu. EBSW veiklą tyrusios parlamentinės komisijos vadovo socialdemokrato Algio Rimo teigimu, komisijai trūksta informacijos, „ir galbūt G.Petriko informacija padėtų atsakyti į Seimo suformuluotus klausimus”.
Gintaras Furmanavičius, buvęs vidaus reikalų ministras, anksčiau pats dirbęs su EBSW koncernu susijusiose įmonėse, teigė G.Petriko byla nesidomintis: „Neskaitau spaudos, nepykit. Aš visai tuo nesidomiu. Čia yra G.Petrikas, ir jis ką nori, tą gali sakyti. O kodėl jūs manęs klausiate?”
Nustekeno dešimtis įmonių
EBSW („East-Baltic States-West”) veikla prasidėjo nuo įkurtos holdingo kompanijos, kuri iš gyventojų rinko investicinius čekius, vėliau – indėlius. Prasidėjus privatizavimo procesui reikėjo investuoti kapitalą, jį koncentruoti. Taip atsirado koncernas, kuris valdė ne tik didžiausias pramonės įmones Kaune („Banga”, „Pluoštas”, „Šilkas”, „Koordinatė”), institutus, „Palangos liną”, keletą poilsiaviečių, užsiėmė prekyba, tarptautiniais gabenimais, statyba.
Koncerne buvo įkurti aštuoni departamentai, vėliau tapę asociacijomis: komercijos, statybos, transporto, lengvosios pramonės, privatizacijos ir investicijų, metalo ir staklių gamybos, elektronikos, turizmo. 1994 metų pabaigoje EBSW koncernas pakeitė pavadinimą ir tapo EBSW grupe.
JAV liko Gintaro Petriko šeima – žmona su trimis vaikais. Beje, iki šiol Joana (buvusi Kripaitytė) yra ne Petrikienė, o pagal padirbtą vyro pasą – Davidoff. Joana Davidoff gyvena Kalifornijos valstijoje, netoli Los Andželo esančiame milijonierių kurortiniame mieste Palm Springse, kurio centre turi nedidelę parduotuvę.
——————————————————————————–
„Komisija pažymi, kad, nagrinėdama jai pavestus klausimus, susidūrė su valstybės ir savivaldybės institucijų, įstaigų ir įmonių, geranoriškumo stoka pateikiant komisijai reikalingus dokumentus, ypač tokių kaip Kauno miesto savivaldybės administracija, VĮ Registrų centras. Taip pat Komisija pažymi, kad Žemės ūkio ministerijos ir Seimo kanceliarijos archyvuose yra dingę archyviniai dokumentai, susiję su Komisijos tiriamais klausimais (Lietuvos valstybinės žvejybos laivyno įmonės „Jūra” archyviniai dokumentai, Seimo Ekonomikos komisijos posėdžių archyviniai dokumentai, susiję su įstatymų projektų svarstymu).
Komisija taip pat daro išvadą, kad tuo metu Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai vadovavę A.Paulauskas (1990-1995), V.Nikitinas (1995-1997), K.Pėdnyčia (1997-2000), A.Klimavičius (2000-2005) nesiėmė atitinkamų priemonių, kad būtų tinkamai užtikrintas valstybės ir viešasis interesų gynimas.
Iš Laikinosios Seimo komisijos EBSW veiklai ištirti išvadų, 2006 m. gruodžio 20 d.
——————————————————————————–
„Gimė 1961 m. lapkričio 30 d. Kaune, darbininkės ir tarnautojo šeimoje. 1979 m. baigė Kauno „Aušros” vidurinę mokyklą. 1985 m. apgynė Lietuvos valstybinio Kūno kultūros instituto diplomą. Pagal profesiją – treneris pedagogas. 1994 m. įstojo į Vilniaus universiteto magistrantūrą mokytis verslo administravimo. 1993 m. ir 1994 m. tobulino anglų kalbos žinias Londone.
1989 m., tik prasidėjus kooperatiniam judėjimui, įsteigė vieną pirmųjų Kaune kooperatyvų „Daiva”, vėliau (1990 m.) – kooperatyvą „Triconas”. Iki 1991 m. dirbo šių kooperatyvų pirmininku, vėliau buvo pakviestas konsultuoti įvairias akcines bendroves. 1994 m. išrinktas EBSW grupės prezidentu.
Visuomet aktyviai sportavo, yra daugkartinis karatė imtynių Lietuvos čempionas. 1994 m. dirbo tarptautinio projekto „Sveikas miestas” Kauno taryboje.
Daug nuveikė įgyvendinant įvairias labdaros ir paramos programas (pagalba našlaičiams, invalidams, socialiai remtinoms šeimoms, garsių Lietuvos sportininkų bei menininkų išvykos į prestižinius tarptautinius renginius, Vilniaus „Žalgirio” vyrų futbolo komandos parama ir kt.)”.
„Turtas ir piniginės lėšos metų pabaigoje (įskaitant nepilnamečių šeimos narių turtą ir pinigines lėšas). Bendra suma: 5 919 521 Lt.
Gautos pajamos, susijusios su darbo santykiais (pinigais, natūra ar lengvatinėmis paslaugomis) – O Lt.”
(Iš kandidato į Lietuvos Respublikos Seimą 1996 m. rinkimuose Gintaro Petriko biografijos ir pajamų deklaracijos.).