Tėvui priklausiusio sklypo negalintis atgauti lietuvis padavė Lietuvą į Europos Žmogaus Teisių Teismą (EŽTT). Jis reikalauja, kad sklypo natūra negrąžinanti Kauno apskrities administracija išmokėtų rinkos kainą siekiančią piniginę kompensaciją.
Vokietijoje gyvenančio Kristijono Nekvedavičiaus tėvas tarpukariu įsigijo 33 arų žemės sklypą su namu prestižinėje Kauno vietoje – Perkūno alėjoje. Šeima žemę prarado prasidėjus karui. Lietuvai atgavus nepriklausomybę K.Nekvedavičius pradėjo varstyti valdininkų duris bandydamas susigrąžinti šeimai priklausiusį sklypą, tačiau jo pastangos buvo bevaisės. Lietuvos teismai taip pat nesiėmė nagrinėti ieškinių, kuriuose vyras bandė išsireikalauti žemę ir namus. K.Nekvedavičius padavė Lietuvą į Strasbūro teismą.
Vyriausybės atstovė EŽTT Elvyra Baltutytė LŽ teigė, kad tai ne pirmas panašaus pobūdžio ieškinys. Tačiau ji spėjo, kad bylos baigtis pareiškėjui nebus sėkminga, nes Lietuva esą nepadarė didelių pažeidimų.
Juokinga kompensacija
Pirmą kartą prašydamas grąžinti sklypą K.Nekvedavičius į Kauno miesto savivaldybę kreipėsi prieš dešimtmetį. Pasak žemę susigrąžinti siekiančio lietuvio, tada valdininkai atsisakė tai padaryti. Prašydamas atkurti nuosavybės teises vyras kreipėsi į teismą. Kauno apygardos administracinis teismas pripažino, kad sklypas priklausė K.Nekvedavičiaus tėvui, tačiau jo skundą atmetė.
Tiesos lietuvis ieškojo dar keliuose teismuose, tačiau ir jie ieškinius atmetė. „Vyriausiasis administracinis teismas savo sprendime man patarė kreiptis į Kauno apygardos administracinį teismą ir išsireikalauti turtą iš neteisėto svetimų valdymo”, – LŽ pasakojo K.Nekvedavičius. Dabar vyro šeimai priklausiusiame sklype šeimininkauja jį iš Kauno apskrities viršininko administracijos nusipirkę savininkai.
K.Nekvedavičius įsitikinęs, kad žemę pardavę valdininkai prasilenkė su įstatymais. Pasak jo, Kauno apskrities viršininko administracija vilkino sklypo grąžinimą natūra. „Laimėjau teismą, ir administracija buvo įpareigota atiduoti man visą turtą natūra. Tačiau man nieko negrąžino, nes žemė jau buvo neteisėtai parduota”, – pasakojo EŽTT skundą įteikęs lietuvis.
Prieš kelis mėnesius K.Nekvedavičius sulaukė Kauno žemėtvarkininkų siūlymo už prarastą sklypą priimti piniginę kompensaciją. Pasak vyro, už valstybinės įmonės Registrų centro 3 mln. litų įvertintą sklypą jam buvo pasiūlyta tik kiek daugiau nei 20 tūkst. litų. „Man siūlo 0,5 proc. rinkos kainos!” – piktinosi K.Nekvedavičius.
Tikisi sėkmės
Vyriausybės atstovė EŽTT jau parengė ir išsiuntė į Strasbūrą Lietuvos poziciją dėl K.Nekvedavičiaus skundo. Pasak E.Baltutytės, ši byla gana kebli. Pareiškėjas nori susigrąžinti prarastą turtą, tačiau nenori suprasti, kad teismas to padaryti negali. „K.Nekvedavičius nenori suprasti Lietuvos įstatymų, kuriuose yra aiškiai nurodomos žemės grąžinimo galimybės. Strasbūras nelieps atiduoti sklypo, tik nagrinės, kodėl nevykdomos grąžinimo procedūros”, – LŽ aiškino E.Baltutytė. Pasak jos, žemės grąžinimo procedūros mūsų šalyje stringa dėl objektyvių priežasčių – trūksta žemės. Šiuo atveju sumokėti kompensaciją už prarastą žemę mūsų šalis negali, nes K.Nekvedavičius jos nepriima.
Atstovė EŽTT tikisi, kad teismą pasiekusi byla bus išnagrinėta Lietuvos naudai. „Mes pateikėme duomenis, kad čia nėra jokių pažeidimų, tad manau, kad skundas pareiškėjui neturėtų būti sėkmingas”, – viliasi E.Baltutytė.
Žmonės nepatenkinti
Kauno apskrities viršininko administracija gerai pažįsta K.Nekvedavičių. Jo žemės sklypo grąžinimo klausimus tvarkiusi Žemės tvarkymo departamento Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus vyriausioji specialistė Regina Prichodskienė LŽ teigė, kad šis žemės grąžinimo klausimas yra išspręstas. „K.Nekvedavičiui jau išsiuntėme pasiūlymą 23 tūkst. litų piniginę kompensaciją už sklypą paimti akcijomis. Jei jis sutiktų, turėtų kreiptis į Valstybės turto fondą”, – sakė R.Prichodskienė.
Pasak žemėtvarkininkės, jie sulaukė daugybės Vokietijoje gyvenančio lietuvio skundų, kuriuose jis iš pradžių reikalavo grąžinti sklypą natūra, o vėliau – sumokėti rinkos kainą siekiančią kompensaciją.
„Tačiau kompensacijos rinkos kaina – neįmanomos, vadovaujamės Vyriausybės patvirtinta tvarka”, – pasakojo R.Prichodskienė. Pasak jos, didžiausia įmanoma piniginė kompensacija mokama už didmiesčiuose esančią aukščiausio rūšingumo žemę. Už tokios žemės hektarą mokama apie 48 tūkst. litų.
Valstybinės žemės stokojančiame Kaune tik nedaugeliui žmonių pavyksta susigrąžinti žemę natūra. Kitiems siūlomos kompensacijos žemės sklypais rajonuose, pinigais arba vertybiniais popieriais. Tačiau nei sklypais kaimuose, nei pinigais kauniečiai dažniausiai lieka nepatenkinti. „O kaipgi kitaip? Žmonės girdi, kokia yra rinkos kaina, ir kai pasiūlome žymiai mažiau, lieka nepatenkinti. Tačiau būtent tokią tvarką yra numačiusi Vyriausybė”, – aiškino R.Prichodskienė.
Moka pagal galimybes
Norus už prarastus sklypus gauti rinkos kainą siekiančias pinigines kompensacijas nerealiais laiko ir Nacionalinės žemės tarnybos Žemės tvarkymo departamento direktorius Silvestras Staliūnas. Pasak jo, nusavintų sklypų savininkams grąžinti žemę ar išmokėti kompensacijas už ją pasišovusi valstybė pasielgė labai geranoriškai. „Ne mūsų valdžia žemes nusavino. Mes sklypus praradusiems žmonėms neskolingi, tačiau valstybė pagal savo galimybes vis tiek moka”, – LŽ sakė S.Staliūnas.
Nors Vyriausybė pasišovė iki šių metų pabaigos užbaigti žemės reformą, abejojama, ar tai pavyks padaryti. Reforma stringa, nes kai kuriose apskrityse labai trūksta žemės.
S.Staliūno nuomone, geriausiu atveju atsiskaityti su žemę praradusiais savininkais pavyktų iki 2009-ųjų. Pasak specialisto, keleriems metams atidėtas terminas nebūtų didelė katastrofa. „Tie, kurie dabar laukia žemės grąžinimo, po Naujųjų metų tikrai nieko nepraras. Žemės reforma nebus baigta, kol nebus atsiskaityta su paskutiniu žmogumi”, – tikino S.Staliūnas.