Ligas atbaido žolelių arbata

Vaistažolių arbatos padeda nesusirgti, o susirgus – arba pasveikti, arba lengviau ištverti nepagydomų ligų atakas.

Taip jau yra, kad 30-40 litų kainuojanti antibiotikų pakuotė atrodo lyg ir nebrangus vaistas, o mokėti 7-8 litus už uždegimą slopinančių žolių mišinius yra brangu. Nuolat būdama tarp pasiligojusių žmonių tuo įsitikino ir viena garsiausių vaistininkių Lietuvoje, farmakognostė Jadvyga Balvočiūtė. Tačiau šią moterį džiugina, kad gydymasis vaistažolėmis mūsų šalyje vis sparčiau skinasi kelią. Iš savame ūkyje užaugintų vaistažolių ši moteris gamina gydomuosius mišinius ir jais prekiauja. Mišiniai padeda nesusirgti, o susirgus – arba greičiau pasveikti, arba lengviau ištverti nepagydomų ligų atakas.

J.Balvočiūtė neslepia ir pati nuolat jaučianti kitados persirgtos gana sunkios ligos padarinius. Vaistininkė mano, kad pažeista ligos visavertį gyvenimą ji užsitikrina tik todėl, kad nuolat vartoja žolių arbatas.

Arbata pedagogams

Žolininkės titulą pelniusi farmacininkė J.Balvočiūtė neslepia džiaugsmo, kad jai pavyksta padėti ne vien tiems žmonėms, kuriuos kamuoja ligos ir kuriomis sergant galima sulaukti gilios senatvės. Tarp jos žolėmis gydomų žmonių yra jau gana seniai sergančių vėžiu, Parkinsono liga. Kaip tik jiems pritaikytos žolių arbatos bent jau pristabdo ligos plitimą. „Paprastai sunkiems ligoniams skiriama dar ir speciali dieta. Jei užtenka valios laikytis dietos bei gerti arbatas, teigiamų poslinkių ilgai laukti nereikia”, – įsitikinusi žolininkė.

J.Balvočiūtė sako matanti, ir gausūs jos patarimų prašytojai patvirtina, kad dabar žmonėms vis sunkiau susikaupti, atsiriboti nuo dirglaus pasaulio, pajusti ramybę. Pasak jos, net ir šiuo atveju galėtų padėti paprasčiausios žolės. Tai pajuto vartojantieji J.Balvočiūtės pagamintus mišinius nuo dirglumo, neurozių, išgąsčio. „Iki šiųmetės Mokytojų dienos esu pasižadėjusi sukurti specialią arbatą pedagogams”, – pabrėžė žolininkė. Į ją, matyt, irgi bus pridėta žolių, turinčių raminamųjų, nervus stiprinančių savybių.

Žolininkė – nuo gimimo

J.Balvočiūtė apgailestauja, kad suskaičiuoti žolėmis besidominčius Lietuvos farmacininkus užtektų vienos rankos pirštų. „Būtų Sveikatos apsaugos ministerijoje nors vienas žolininkas entuziastas, manau, reikalai pakryptų visai kitaip. Dabar gydomosios žolių savybės tikrai deramai neįvertintos, užtat klesti cheminių medikamentų pramonė”, – įsitikinusi žolininkė. Ji prisipažįsta kitados visus penkerius metus prekiavusi cheminiais vaistais – baigusi mokslus farmacininke dirbo Kaune. Po to atsirado galimybė atsidėti žolininkės aistrai. Tuomet moteris įsidarbino Mokslų akademijos Kauno botanikos instituto vaistinių augalų laboratorijoje. Mokslininke ji buvo iki tol, kol atsiėmė Mažeikių rajone Viekšniuose esančią tėvų žemę ir užveisė joje ekologinį vaistinių augalų ūkį.

„Žolėmis domiuosi, jas renku, džiovinu, darau herbariumus nuo pat vaikystės. Dar vaikas užveisiau serbentyną, su visa šeima prižiūrėjome didžiulį sodą. Žolėmis domėjosi mano močiutė, gerokai vėliau sužinojau, kad žolininkė buvo ir mano krikšto mama. Ir dar didžiulę įtaką man yra padaręs dabar šviesaus atminimo Viekšnių vaistininkas Juozas Aleksandravičius, vaistais ir dieta išgydydavęs netgi vėžį.

Kodėl žolės nevertinamos?

Tai, kad žmonės menkai vertina vaistažolių teikiamą naudą ir yra įnikę į cheminius vaistus, J.Balvočiūtė vadina klaida. „Žmonės turėtų bent žinoti, kad cheminiai preparatai gerokai nualina organizmą, tad arba drauge su jais, ar jau suvartoję cheminių vaistų kursą, galėtų imtis vaistažolių. Apie vaistinius augalus daug informacijos galima susirasti internete ir ja pasinaudoti. Jei nepavyksta to padaryti, galima pirkti jau gatavus žolių mišinius”, – sako žolininkė.

Tai, kad daugelis įsitikinę, jog gydomosios žolės nevertos tos kainos, kokios už jas prašoma, pripažįsta ir pati žolininkė. „Žolės daugeliui žmonių asocijuojasi su piktžolėmis, kurias reikia kuo skubiau išrauti ir išmesti iš daržo. O jau jas pirkti sudžiovintas ir mokėti pinigus apskritai atrodo nesusipratimas”, – pritaria vaistininkė.

Nenorėta pripažinti kaip vaisto

Prekiaujantieji J.Balvočiūtės surinktų gydomųjų žolių mišiniais juos pristato kaip originalų, netgi elitinį produktą. Pastebėta, kad šiuos mišinius ypač noriai perka išvykstantieji į užsienį. Mišiniai perkami ir lauktuvėms, ir dovanoms. Populiarios ir perkamos daugiau nei 52 rūšių arbatos, skirtos nuo įvairių negalavimų. Taip pat daugelio pamėgtos organizmą stiprinančios arbatos. Jų J.Balvočiūtė yra sukūrusi daugiau nei dešimt rūšių.

„Vienu metu bent jau Žemaitijoje, iš kurios esu kilusi ir kur gyvenu dabar, mano pagamintų žolelių mišinių buvo negalima pardavinėti kaip vaisto. Jie turėjo būti pateikiami kaip maistas. Tačiau ilgainiui pavyko išsikovoti, kad ir vaistažolės būtų įvardytos vaistais, turinčiais gydomųjų galių”, – teigia J.Balvočiūtė. Ji pripažįsta, kad būtų idealu, jog vaistažolių preparatais būtų prekiaujama vaistinėse ir juos pardavinėtų vaistininkai. Tačiau yra kaip yra. Dabar J.Balvočiūtės išaugintų ir pagamintų vaistažolių mišinių galima įsigyti ir sveiko maisto parduotuvėse, ir arbatinėse, ir SPA centruose, net knygynuose.

Pažinimas nugina nepatiklumą

Ką J.Balvočiūtė galėtų atsakyti žmonėms, abejingiems bei netikintiems žolių gydomąja galia ir prilyginantiems jas paprasčiausiam šienui? „Jei netiki, vadinasi, dar nėra gėręs žolių arbatų. Tiems, kurie bandė jas gerti, jau niekas nebeįrodys, kad žolės nepaveikios”, – teigia žolininkė. Anot jos, net ir tuo atveju, jei žmogus jaučiasi sveikas ir stiprus, jam visai ne pro šalį išgerti, pavyzdžiui, organizmą stiprinančių arbatų. Juk visuomet norisi būti sveikesniems ir atsparesniems.

Ar įmanoma perdozuoti vaistažolių arbatų? Taip, atsako žolininkė, bet pabrėžia, kad ir perdozavus tokių arbatų gali supykinti, bet netrukus vėl jausies kaip jautęsis. Pašnekovė pataria arbatas, ypač organizmą stiprinančias, gamintis tokio stiprumo, kad būtų skanu jas gerti, tuomet jos veiksmingiausios. Kad nepasireikštų alergija kuriai nors iš arbatų sudėtinių dalių, geriausia pradėti jas vartoti nuo mažos dozės. Daugiau kaip dviejų mišinių, skirtų gydyti skirtingiems negalavimams, vienu metu vartoti nederėtų.

Reikia ir kantrybės

Ar vaistažolių arbata gali būti greitoji pagalba, ar poveikio tenka laukti ilgai? Anot J.Balvočiūtės, paprastai besigydantieji arbatomis turėtų turėti kantrybės. Tačiau yra ir tokių vaistažolių, kurios padeda kaipmat. Pavyzdžiui, jos gali numalšinti skrandžio, kepenų ir tulžies spazmus. „Aš pati esu persirgusi kepenų uždegimu – gelta. Buvo metas, kai be tablečių negalėdavau išeiti iš namų. Dabar vartoju arbatas, kurios skatina kepenų veiklą, padeda nutekėti tulžiai. Geriant šias arbatas man nebereikia vaistų, be to, ir jaučiuosi visai neblogai”, – teigia J.Balvočiūtė.