Vokiškų filmų savaitė

Vilniaus Goethe’s institutas tęsdamas tradiciją rudenį supažindinti Lietuvos žiūrovus su naujais vokiškais filmais, parengė įvairiapusišką filmų programą „Guten Film!“, kuri bus rodoma 2007 m. rugsėjo 21 – 29 dienomis „Forum Cinemas“ Kaune (K. Mindaugo pr. 49) bei rugsėjo 29 d. – spalio 4 d. „Forum Cinemas“ Vilniuje (Savanorių pr. 7).

Vokietijos kinas jau keletą metų iš eilės įrodė, kad nusipelnė atskiro dėmesio. Šiais metais pristatoma įvairiapusiška naujų vokiškų filmų programa, kurios metu bus galima pamatyti aštuonis filmus.
„Guten Film!“ programą pradės nuotaikinga režisieriaus Marcuso H. Rosenmüllerio komedija „Kaip tapti nemirtingu“ („Wer früher stirbt, ist länger tot“), kuri pratęs vasarišką nuotaiką. Ši bavariška komedija buvo apdovanota trimis Vokietijos kino apdovanojimais už geriausią režisieriaus darbą, geriausią scenarijų ir geriausią filmo garso takelį. Filmas pasakoja apie vienuolikmetį Sebastianą, gyvenantį su tėvu ir vyresniuoju broliu Bavarijos kaime. Vieną dieną sužinojęs, kad mama mirė jį gimdydama, berniukas pasijaučia ne tik kaltas. Jame gimsta didžiulė mirties baimė. Kiekvieną naktį jį kankina košmarai, kuriuose jis stovi prieš Paskutinį Teismą ir yra nuteisiamas nesibaigiančioms kančioms pragaro ugnyje. Norėdamas išgyventi šią traumą, berniukas nori išpirkti savo nuodėmes gerais darbais. Tačiau netrukus jis pastebi, kad dėl jo pastangų be jokių išlygų visiems padėti nuodėmių sąrašas tik ilgėja. Galų gale vargšas vaikas mato tik vieną kelią išvengti pragaro ugnies: jis turi tapti nemirtingu!

Hanso W. Geißendörferio vaidybinis filmas „Sniego šalis“ („Schneeland“) perkels žiūrovus į šių dienų Švediją bei papasakos istoriją apie rašytoją Elžbietą, kuri neteko savo vyro automobilio avarijoje ir liko viena su trimis vaikais. Sutrikusi moteris nusprendžia pasitraukti iš gyvenimo. Pakeliui į Laplandijos sniego dykumą, kur kadaise susipažino su savo sutuoktiniu, atsiskyrėlio sodyboje ji randa senos moters palaikus. Netikėtai Elžbieta vis daugiau sužino apie aistringą Arono ir Inos meilę bei jų bandymus kovoti su akivaizdžiai galingesniu už juos likimu. Per šią patirtį ji pati randa kelią atgal į šeimą. Filmo operatorius Hansas Güntheris Bückingas gavo Vokietijos kino apdovanojimą už geriausią operatoriaus darbą.

Nemažiau nei du pirmieji filmai apdovanojimų gavusi Chriso Krauso sukrečianti santykių drama „Keturios minutės“ („Vier Minuten“) paliks neišdildomus įspūdžius. Daugiau nei 60 metų pianistė Traude Krüger moko groti pianinu moterų kalėjime. Tarsi ji pati turėtų atlikti kokią bausmę. Vieną dieną ji sutinka Jenny – uždarą, agresyvią jauną moterį, kalinčią už žmogžudystę. Iš merginos galima tikėtis visko. Traude atsisako mokyti maištingą merginą tol, kol pamato kaip Jenny skambina pianinu. Kadaise buvusi vunderkindu muzikos srityje, Jenny turėtų galimybę dalyvauti muzikos konkursuose už kalėjimo ribų, jei tik tam apsispręstų. Tokiu būdu prasideda kova tarp save griaunančios kalinės ir jos prūsiškai griežtos muzikos mokytojos – gyvenimo ir meilės dvikova, kuri paliečia giliai užslėptą abiejų moterų skausmą. 2007 m. Vokietijos kino apdovanojimuose filmas gavo pagrindinį prizą už geriausią filmą, o pagrindinį vaidmenį atlikusi Monica Bleibtreu buvo apdovanota už geriausią moters vaidmenį. Bavarijos kino apdovanojimuose maištingąją Jenny vaidinusi Hannah Herzsprung pelnė geriausios Jaunosios kartos aktorės prizą.

Šiomis dienomis labai aktualia tema prabils Hanneso Stöhro komedija „Vieną dieną Europoje“ („One day in Europe“), kuri 2005 m. Berlynalėje buvo nominuota Auksinio Lokio apdovanojimui. Berlyną, Stambulą, Maskvą bei Santjago de Kompostelą sujungusioje istorijoje labai šiltai, smalsiai ir su gaivinančiu lengvumu pasakojama apie žmones Europoje, susitikimus ir nesusipratimus, apie keliones, atvykimą ir išvykimą – ir apie galimybę suartėti.
Kartais susikalbėti būna tikrai sudėtinga.

Kiek neįprastu pavadinimu režisieriaus Anno Saulo filmas „Kebab Connection“ pasakoja kūrybingo ir chaotiško turko Ibo iš Hamburgo istoriją. Didelis Bruce Lee gerbėjas apie nieką kitą gyvenime taip nesvajoja, kaip sukurti pirmąjį vokišką Kung Fu filmą. Sukūręs reklaminį filmuką apie dėdės turkiško kebabo parduotuvėlę, konkuruojančią su graikų taverna, per naktį jis tampa slapta kvartalo žvaigžde ir naujuoju Stevenu Spielbergu.
Ibo draugės Titzi nėštumas apverčia jo gyvenimą aukštyn kojom. Jaunuolio tėvas Mehmetas prieštarauja sūnaus ketinimams, nes jo vaiko mama nėra turkė. Būsimam tėvui besiruošiant pokyčiams ir jau įsivaizduojant save bestumiantį vaiko vėžimėlį, Titzi jį taip pat išprašo iš savo gyvenimo. Ibo belieka jo seni draugai ir reklaminiai filmai.
Šio filmo scenarijaus autorius yra žymus turkų kilmės aktorius ir režisierius Fatih Akin, gavęs Berlynalėje apdovanojimą už filmą „Galva į sieną“. Jis niekad nepamiršta iš kur jis yra, todėl labai stipriai išreiškiama tapatybės problema.

Filmų programa „Guten Film!“ nepamiršo ir istorinių filmų gerbėjų. Dramatišką dirižablio sudužimo istoriją 1937 metais Lakehurste galima bus išvysti istoriniame kriminaliniame filme „Cepelinas!“ (Zeppelin!). Režisieriaus Gordiano Mauggo filmas pasakoja trijų kartų istoriją. Senelis Robertas mirė prie lėktuvo vairo. Tėvas Jakobas praleido visą savo gyvenimą nesėkmingai stengdamasis išsiaiškinti mistines nelaimės aplinkybes. O sūnus Matthias prisimena tik jų didelį nusivylimą. 2005 metais jis nutaria įminti neišspręstą galvosūkį ir išsiaiškinti tėvo nusivylimo priežastis. Tai istorija apie žmogišką tragediją, kuri iki šiandien dėl oficialiai neišaiškintų nelaimės priežasčių slepiasi po nežinomybės skraiste.

Jaunimui skirtas filmas „Tarp tiesos ir pareigos“ („Wahrheit oder Pflicht“) pasakoja Annikos istoriją, kuriai nutinka katastrofa likus metams iki abitūros egzaminų: ji pašalinama iš mokyklos. Režisierių Jano Martino Scharfo ir Arne Nolting filmo pagrindinė herojė apie savo nuopuolį negali prisipažinti tėvams. Kiekvieną rytą, diena iš dienos (bent jau taip mano tėvai) Annika eina į mokyklą. Iš tiesų ji laiką leidžia sugedusiame autobuse arba susitinka su Kajumi, berniuku iš netoliese esančio daugiaaukščių rajono. Artėjant didžiajam išleistuvių pokyliui, kurio metu turėtų paaiškėti jos apgaulė, Annika jaučia įtampą. Tačiau su kiekviena diena melagei darosi vis sunkiau prisipažinti.

Šokio mėgėjai galės susipažinti su Enrique Sįnchezo Lanscho ir Thomaso Grube sukurtu dokumentiniu filmu „Pradžioje buvo ritmas!“ („Rhythm is it!“). Filmas lydi neįprasto, dirigento Simono Rattle inicijuoto šokio projekto repeticijas. 11 – 17 metų vaikai iš penkių pagrindinių ir vidurinių Berlyno mokyklų vadovaujant anglų choreografui Roystonui Maldoomui bei pritariant Berlyno filharmonijos simfoniniam orkestrui tris mėnesius dirbo drauge.
Iš viso 239 vaikai, iki tol nesusidūrę su klasikine muzika, repetavo Igorio Stravinskio „Šventojo pavasario“ („Le Sacre du Printemps“) inscenizaciją. Filmas „Pradžioje buvo ritmas!“ pristato tris jaunuolius repeticijų metu. Marie, kuri nerimauja dėl pagrindinės mokyklos baigimo, Olayinką, per karą Nigerijoje likusią našlaite ir atvykusią į Vokietiją bei Martiną, kuris turi įveikti savo asmenines baimes.
Atkakliai ir su didžiule meile choreografas R. Maldoomas ir jo komanda vadovauja vaikams ir jaunimui bei padeda žengti pirmuosius šokio žingsnius. Daugelis iš jų neturi jokios patirties ir repeticijų metu susipažįsta su šokio aukštumomis ir bedugnėmis, pasitikėjimu ir netikrumu, susižavėjimu ir abejonėmis: tai emocinė kelionė į naują, nepažįstamą pasaulį ir paslėptus asmenybių užkaborius.
2005 m. Vokietijos kino apdovanojimuose „Pradžioje buvo ritmas!“ gavo prizą kaip geriausias dokumentinis filmas.

Linkime naujų atradimų ir nepakartojamų įspūdžių.

Daugiau informacijos – interneto svetainėje: www.goethe.de/vilnius ir www.forumcinemas.lt

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Kinas su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.