Aktualios užsienio rinkų naujienos

Laukimo būsena – taip galima apibūdinti praeitos savaitės situaciją besivystančiose rinkose.

Praktiškai visose biržose plika akimi matėsi, kad investuotojai laukia, ką savo rugsėjo 18 dienos posėdyje nutars JAV Federalinis rezervų bankas.

Mūsų regione prasčiausiai sekėsi Čekijos biržai, indeksas PX per savaitę nukrito 0,3 proc., Rusijos, Vengrijos ir Rumunijos indeksai augo daugiau nei 1 proc., tačiau lyderiu buvo Turkijos biržos indeksas ISE100, pakilęs 2,3 proc.

Ne kokios naujienos ateina iš Vengrijos – šių metų antrą ketvirtį bendrasis vidaus produktas augo tik 1,2 proc. Tai blogiausias rodiklis per paskutinius 11 metų. Reikia atsiminti, kad šalies vyriausybė kovodama su biudžeto deficitu imasi labai nepopuliarių priemonių mažindama išlaidas ir didindama mokesčius.

Pagal „Raiffeisen” banko analitikų atliktą analizę galima spręsti, kad bankai mūsų regione auga sparčiau nei šalių ekonomika. Pernai regiono bankų aktyvai išaugo 28 proc. Lyderiu tapo Serbijos bankų sektorius, čia augimas siekė 50,9 proc., sparčiai augo ir Rumunijos, Rusijos bei Ukrainos bankai – virš 40 proc. Analitikai prognozuoja, kad per artimiausius 2 metus bankų aktyvų augimas mūsų regione sieks 20 proc.

Metalurgai – Maskvos lyderiai

Per savaitę Rusijos biržos indeksas RTS pakilo 2,37 proc. Absoliučiu biržos lyderiu buvo automobilių gamintojo „Avtovaz” akcijos, kurių kaina pašoko 14,3 proc.

Antradienį biržos indeksą RTS į viršų kilstelėjo naftos sektoriaus bendrovės. Iš bendro fono išsiskyrė energetikos sektoriaus bendrovės „Mosenergo” akcijos, pabrangusios 3,88 proc., nes „Gazprom” paskelbė oficialų šių akcijų supirkimą.

Trečiadienį atsistatydinus Rusijos vyriausybei, ypatingai nesijautė, kad rinka labai reaguotų į šią naujieną. Galbūt premjero Fradkovo pakeitimas J. Zubkovu daugiau problemų sukėlė užsienio investuotojams, kuriems sunkiau prognozuoti, kokių pasikeitimų ateityje galima bus tikėtis Rusijos rinkoje.

Išskyrus „Tatneft” (-1,3 proc.) ir „Surgutneftegaz” (-2 proc.) tą dieną kilo visų kitų naftos sektoriaus bendrovių akcijų kainos. Koncernas „Lukoil” paskelbė 2007-ųjų pirmo pusmečio finansinius rezultatus: rekordiškai didelis grynasis pelnas gautas šių metų antrą ketvirtį vis dėlto nepadengė pirmo ketvirčio nuostolio. Koncerno pardavimų pajamos per pusmetį išaugo 7,5 proc., o EBITDA ir grynasis pelnas atitinkamai sumažėjo 6,4 proc. (iki 6,35 mlrd. USD) ir 4,8 proc. (iki 3,82 mlrd. USD). Tačiau rinkos ekspertai prognozuoja, kad 2007 m. „Lukoil” gautas grynasis pelnas bus maždaug praeitų metų lygio, todėl šios akcijos ir toliau išliks patrauklia investicija.

Ketvirtadienį, kylant naftos kainoms žaliavų biržose, kai vieno barelio kaina pasiekė 80 USD, pajudėjo visa Rusijos rinka. Indeksas RTS pakilo 1,7 proc. iki 1932 punktų ribos. Ypač paklausiomis buvo naftos, dujų sektorių bendrovių akcijos. Augimo lyderėmis savo sektoriuose buvo „Gazprom” (+3 proc.) bei „Sberbank” (+2,3 proc.) akcijos. Be jų dar stipriai pašoko juodosios metalurgijos sektoriaus bendrovių akcijos: „Severstal” brango 4,8 proc., o „MMK” – 3,6 proc. „Severstal” akcijos kainos kilimui įtakos turėjo ir teigiamos analitikų rekomendacijos. Po žymaus kurso kritimo vėl pradėjo brangti angliakasybos kompanijos „Raspadskaja” (+6 proc.) akcijos.

Nežiūrint augančios naftos kainos ir toliau biržos lyderėmis išlieka metalurgijos sektoriaus bendrovių akcijos. Tai ir dėl gerų pirmo pusmečio bendrovių veikos rezultatų, ir dėl to, kad stambūs investuotojai performuoja savo investicinius portfelius. Tuo tarpu į visišką investuotojų nemalonę pateko bendrovių, gaminančių produkciją vidaus rinkai, akcijos: farmacijos bendrovės „Verofarm” akcijų kaina nukrito 4,05 proc., o didžiausio sulčių gamintojos „Lebedianskij” – 1,53 proc.

Budapeštui sparnus pakirto MOL

Budapešto biržos indeksas BUX per savaitę pakilo 1,21 proc. Aukščiau kilti neleido energetikos koncerno MOL akcijos, kurias tiek banko „Raiffeisen”, tiek „Morgan Stanley” analitikai laiko pervertintomis ir rekomenduoja parduoti.

Kiek pakilo banko OTP (1,09 proc.) bei telekomunikacijų bendrovės „Magyar Telekom” (1,35 proc.) akcijos.

Praha stovi vietoje

Prahos biržos indeksas atrodo sustingo vietoje – jau antrą savaitę iš eilės PX baigia su minuso ženklu. Gana žymiai pigo banko „Komerčni banka” akcijos – 4,32 proc., su minusu baigė savaitę nekilnojamo turto kompanija „Orco” (2,8 proc.) bei naftos koncernas „Unipetrol” (1,5 proc.).

Vienu metu ir Prahos ir Budapešto biržose vyksta automobilių komiso tinklo AAA pirminis viešas akcijų platinimas (IPO). Firma planuoja išplatinti 19,5 mln. akcijų už 44 mln. EUR.

Infliacija erzina kinus

Kinijos biržos indeksas CSI per savaitę, stipriai smuktelėjęs antradienį (-4,51 proc.), pakilo 0,8 proc. Antradienį paskelbus duomenis apie infliaciją Kinijoje, kuri rugpjūtį siekė 6,5 proc., akcijų kainos pavažiavo žemyn. Infliacija kyla dėl sparčiai augančių maisto produktų kainų, o tai Kinijos centrinį banką vėl verčia eilinį kartą didinti bazinę palūkanų normą.

Situacija biržoje pasitaisė ketvirtadienį, paskelbus duomenis apie tiesioginių užsienio investicijų į Kinijos ekonomiką apimtis. Sausio – rugpjūčio mėnesiais į šią Azijos milžinę investuota 42 mlrd. USD. Tai – net 13 proc. daugiau, nei analogišku praeitų metų laikotarpiu.

Nekilnojamo turto sektorius – tai ta sritis Kinijoje, kuria labiausiai domisi tiek vietos, tiek užsienio investuotojai. Kinų analitikų tvirtinimu aiškiai matosi, kad nemaža dalis kapitalo buvo išimta iš akcijų rinkos ir nukreipta į statybų ir nekilnojamo turto sektorių.

Antroje savaitės pusėje biržos indeksas CSI pakilo 3,83 proc. dėl kylančių energetikos, metalurgijos ir statybų sektorių bendrovių akcijų kainų.

Kinijos banko „Bank of Beijing” paskelbtas IPO sumušė visuotinio susidomėjimo pirminiais viešais akcijų platinimais pasaulinį rekordą. Paraiškų akcijų įsigijimui buvo pateikta už 253 mlrd. USD. Tai – 127 kartus viršijo pasiūlą. Bankas siūlė 1,2 mlrd. akcijų, kurios sudarytų 19,3 proc. jo įstatinio kapitalo. Akcijos kainos nustatytos ribos buvo 1,53 – 1,66 USD.

Kitas toks didelis IPO bus banko „China Construction Bank”, kurio vertė sieks 7 mlrd. USD.

Bankai mūsų regione auga sparčiau nei šalių ekonomika

Rusijos premjero pakeitimas daugiau problemų kelia užsienio investuotojams, kuriems sunkiau prognozuoti, kokių pasikeitimų ateityje galima bus tikėtis šios šalies rinkoje

Nekilnojamo turto sektorius – tai ta sritis Kinijoje, kuria labiausiai domisi tiek vietos, tiek užsienio investuotojai

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.