Savo paslaugas aktyviai reklamuojantys interneto paslaugų teikėjai tikina galintys paversti informacinės visuomenės nariu bet kurį gyventoją. Tačiau realybė tokia – vieni turi galimybę rinktis kelių bendrovių siūlomas interneto paslaugas, o kiti paliekami be ryšio ir raginami patys dengti interneto plėtros kaštus arba… laukti naujų technologijų diegimo.
Nors už lango – XXI amžius, kai visas pasaulis kraustosi į internetą, Lietuvoje informacinės visuomenės kūrimą stabdo ne tik pernelyg menkas gyventojų kompiuterinis raštingumas, bet ir nepakankama interneto plėtra.
Telekomunikacijos bendrovės negali patenkinti naujakurių, išsikėlusių į sparčiai uostamiesčio pašonėse besiplečiančias gyvenvietes, interneto poreikių. Lyg jie gyventų ne kelių kilometrų nuo didmiesčio atstumu, o Mėnulyje.
Gaudyk ir mokėk
Šią vasarą naujame gyvenamųjų namų kvartale Jakuose apsigyvenusių trijų šeimų bandymai apsirūpinti internetu iki šiol nedavė jokių rezultatų.
Vieni interneto tiekėjai atsiprašinėjo, kad naujakuriai gyvena „ne ryšio zonoje”, nes radijo signalas jų nepasiekia – namai pastatyti žemumoje.
Kiti siūlė šį signalą „gaudyti” naujų individualių namų stogus papuošiant aukštaūgėmis antenomis. Treti skaičiavo reikiamas investicijas už šimto metrų nuo kvartalo esančiai fiksuoto telefono linijai pratęsti. Po to siekdama užtikrinti investicijų naudą, būsimiems abonentams siūlė ilgalaikes sutartis ir ragino apmokėti dalį kaštų iš savo kišenės. Galop siūlymas buvo detalizuotas – kiekvienas namų ūkis turi sumokėti telekomunikacinei bendrovei po 1 200 litų bei pasirašyti sutartis penkerių metų laikotarpiui.
„Balticum” TV Plėtros tarnybos direktorius Saulius Kupliauskas išskiria kelias priežastis, trukdančias aprūpinti naujus klientus interneto ryšiu. Viena jų – kai objektų nepasiekia kabelinis tinklas, nėra komunikacijų arba jos užimtos, kaip senamiestyje, o pats namas ar butas yra užstojamas kitų statinių, kurie nepraleidžia radijo signalo.
„Kadangi plačiajuostis „Balticum” internetas teikiamas bevieliu mikrobangės daugiakanalės televizijos tinklu, kartu su skaitmenine televizija, šio tinklo aprėptis – 25 kilometrų spindulys nuo Girulių televizijos bokšto, bet tik esant tiesioginiam matomumui. Jeigu tarp abonento ir bokšto yra kliūtys, negalime teikti paslaugos – radijo dažniai yra riboti valstybės resursai, kurie, beje, nuo 2009-ųjų dar bus siaurinami”, – sakė S. Kupliauskas.
„Beveik visiems”
Kol kas interneto paslaugų teikėjai, paklausti apie teikiamų interneto paslaugų apimtis, noriai pažeria ne tik skaičius, iliustruojančius vis didėjančias vartotojų gretas, bet ir kalba apie milijonines investicijas į tinklo plėtrą.
Pavyzdžiui, AB TEO LT Klaipėdos regiono direktorius Larijus Lapinskas „Vakarų ekspresui” teigė, kad šiuo metu bendrovė turi galimybę teikti interneto paslaugas „daugeliui Klaipėdos ir Klaipėdos rajono gyventojų”. Iš viso įmonė turi apie 40 tūkst. interneto paslaugų abonentų visame Klaipėdos regione.
„Pavyzdžiui, šiuo metu gali teikti interneto paslaugas beveik 95 procentams Jakų ir Romų gyventojų. Kitose netoli uostamiesčio esančiose gyvenvietėse galime teikti paslaugas visiems klientams, kuriems yra įvesta fiksuotojo telefono linija”,- sakė L. Lapinskas.
Įmonės investicijos į tinklo plėtrą ir modernizavimą pernai siekė beveik tris milijonus litų, šįmet planuojama investuoti dar per 7 mln. t. litų.
Pasak „Balticum” TV atstovo S. Kupliausko, šiuo metu įmonė gali pasiūlyti internetą „beveik visiems klaipėdiečiams, turintiems kabelinę televiziją”. O šis tinklas aprėpia apie 95 proc. uostamiesčio ir apie 80 proc. Kretingos ir Palangos gyventojų. Tinklas jau pradėtas kloti ir Gargžduose.
Uostamiestyje ir Klaipėdos apylinkėse, anot S. Kupliausko, veikia ir bevieliu mikrobangės daugiakanalės televizijos tinklu teikiamas plačiajuostis „Balticum” internetas. Anot jo, kabelinis ir šviesolaidinis tinklas „nuolat renovuojamas ir plečiamas ten, kur yra tokia galimybė.” Kasmet bendrovė investicijoms skiria kelis milijonus litų.
Žodžiai „beveik visiems” skamba ir AB Lietuvos radijo ir televizijos centro Klaipėdos regiono projektų vadovo Daliaus Srėbaliaus teiginiuose apie teikiamas interneto paslaugas „Erdvės”.
„Telecentras nuolat investuoja į naujų bazinių stočių kūrimą bei jau sukurto interneto tinklo tankinimą bei jo modernizavimą”, – aiškino D. Srėbalius.
Paklaustas, o kaipgi dėl interneto prieigos Klaipėdos priemiesčiuose – Slengiuose, Ginduliuose, Jakuose ir kitur, jis atsakė, jog telecentras visose šiose gyvenvietėse jau stato savo duomenų perdavimo mazgus: „Įranga brangi, todėl pageidaujame, kad tame pačiame rajone atsirastų bent keli interneto vartotojai.”
Beje, D. Srėbalius tikino, kad „greitesnio proceso vardan” apmokėti išlaidas bendrovė nesiūlė ir tikrai nesiūlys nei klaipėdiečiams, nei kitiems Lietuvos gyventojams.
3G plečiasi
Paklausti, ką gi daryti tiems, kurių milijoninės investicijos į interneto plėtrą nepasiekia, tiekėjai siūlo pasinaudoti alternatyva – mobiliuoju internetu. Tačiau ši paslauga vis dar sulaukia dviprasmių vartotojų vertinimų dėl nepakankamos ryšio spartos.
Apie 50 tūkstančių mobiliojo interneto vartotojų visoje šalyje turinčios bendrovės „Omnitel” rinkodaros direktorius Giedrius Makauskas sako, kad interneto greitis priklauso nuo to, kokios technologijos yra įdiegtos bazinėse stotyse, prie kurių jungiasi vartotojas.
Didžiausią greitį pasiekia tik išplėsto 3G ryšio HSDPA technologija, jos sparta – iki 3,6 megabitų per sekundę (Mbps), todėl vartotojai turi galimybę parsisiųsti didelius duomenų kiekius – filmus, vaizdus iš kamerų, žiūrėti tiesiogines televizijos transliacijas, žaisti žaidimus tinkle.
„Omnitel”, šiuo metu vykdanti precedento neturinčią tinklo plėtrą, jau užtikrina spartųjį 3G mobilųjį internetą 150 Lietuvos miestų ir miestelių. Klaipėdos regione šią technologiją užtikrina 69 bazinės stotys”, – sakė G. Makauskas.
Bendrovė „Bitė” taip pat aiškino, kad jos teikiamu mobiliuoju internetu gali naudotis kiekvienas, tačiau sparčiausias 3G ryšys prieinamas tik per 50 proc. Lietuvos gyventojų.
„Bitės” 3G ryšys veikia devyniolikoje šalies miestų, tarp jų – ir uostamiestyje. O Klaipėdos rajone veikia 2G ryšys, užtikrinantis pakankamą greitį patogiam interneto naudojimui – iki 238 kilobitų per sekundę spartą”, – aiškino „Bitės” verslo marketingo vadovas Vytautas Kaikaris.
Mobiliojo interneto tiekėjai tikisi, jog per keletą metų rinkoje turėtų būti „smarkiai išplėtotos patogesnės ir daugiau galimybių sukuriančios paslaugos”. Pavyzdžiui, iki 100 Mbps siekiantis duomenų perdavimo greitis. O vartotojams savo ruožtu lieka tikėtis paslaugų pigimo. Priešingu atveju gali ištikti šokas sulaukus poros šimtų litų sąskaitos už trumpalaikį kasdienį naršymą po naujienų portalus „Bluetooth” jungtimis prijungus telefoną, kuriame yra mobilusis internetas, prie kompiuterio.
Gražūs planai
Bendrovės TEO LT atstovai pripažįsta, kad šiuo metu rajonuose interneto skverbtis yra tris kartus mažesnė nei miestuose. Be to, pasiūla neatitinka paklausos – vartotojai gali pasirinkti vos iš kelių belaidžio ryšio technologijas teikiančių bendrovių.
Įmonė planavo tokią situaciją keisti, įgijusi teisę plėtoti „WiMax” tinklą. Tačiau vakar buvo pranešta, kad tokią teisę numatoma suteikti bendrovėms „Balticum TV”, „Neltė” ir valstybės valdomam Radijo ir televizijos centrui. Skandinavijos koncerno „TeliaSonera” valdomos „Omnitel” bei TEO LT iš konkurso buvo pašalintos, nes jo sąlygos užkerta kelią dalyvauti tų pačių savininkų valdomiems ūkio subjektams.
Ekspertai teigia, kad iki šiol daugeliui namų vartotojų prabangos dalyku atrodęs bevielis ryšys (reikalinga įranga – brangi, ryšio sklaida – nedidelė) su „WiMax” atėjimu į Lietuvos interneto rinką turėtų kardinaliai keisti situaciją. Mat technologinis „WiMax” pranašumas yra tas, kad užtikrinamas bevielio ryšio atstumas ir sparta, kurių jau išvystyta bevielio ryšio technologija „Wi-Fi” pasiekti negali. „WiMax” ryšys miestuose nuo jungimosi stoties iki vartotojo siekia iki dešimties kilometrų, jo netrikdo ryšio zonoje pasitaikančios gamtinės kliūtys. Vadinasi, užmiestyje ryšys be trukdžių gali siekti iki 50 km.
Svetainė Elektronika.lt praneša, kad „Wimax” technologiniai pajėgumai ir diegimo principai žada sugriauti bet kokią priklausomybę nuo laidinio ryšio tiekėjų, o vartotojai reikalingą įrangą galės įsirengti antenos principu ant savo namo stogo bei naudotis interneto, telefono internetu ir vaizdo paslaugomis vienu metu.
Todėl prognozuojama, jog „WiMax” (angl. Worldwide Interoperability Microwave Access) gali sudaryti rimtą konkurenciją senesnėmis technologijomis paremtiems interneto produktams – ir laidiniam DSL internetui, ir net 3G ar 3,5 G technologijų mobiliajam internetui.
Deja, šių revoliucinių sprendimų įgyvendinimo mūsų šalyje dar teks palaukti. Pagal RRT patvirtintą Radijo ryšio plėtros 3,410-3,600 GHz radijo dažnių juostoje planą, Lietuvoje bus galima steigti ne daugiau kaip tris nacionalinius bevielės plačiajuostės prieigos tinklus, numatyta galimybė steigti ir regioninius tinklus. Paaiškėjus RRT skelbto konkurso laimėtojams, visoje šalies teritorijoje tinklai turės būti įrengti ir aprėpti ne mažiau kaip 90 proc. Lietuvos gyventojų po dešimties metų.
Informacinės visuomenės realybė
Informacinė visuomenė – aktyvi visuomenės dalis, savo kasdienėje veikloje naudojanti informacines ir ryšių technologijas (IRT).
Nuo 2001 m. mūsų šalyje veikia Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Vyriausybės. Vienas iš šios institucijos siekiamų tikslų – pasiekti, kad gyventojai galėtų naudotis IRT, neatsižvelgiant į jų socialinę, turtinę ir geografinę padėtį. Naujausi tyrimai byloja, kad IRT kol kas sėkmingiau naudojasi geresnes pajamas ir aukštesnį išsilavinimą turintys jauni žmonės.
Kasmet informacinės visuomenės plėtrai skatinti iš šalies biudžeto skiriama apie 130 mln. Lt. Be to, 2007-2013 metais žadama pasinaudoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama (per 800 mln. Lt).
Elektroninių ryšių sektoriaus vystymosi kryptį lemia plačiajuosčio ryšio plėtra, o visos ES šalys per artimiausius keletą metų turi pasiekti 50 proc. plačiajuosčio ryšio skvarbą. Pagal šį rodiklį Lietuva lenkia latvius, bet atsilieka nuo Danijos, Nyderlandų, Šveicarijos.