Šį kartą panagrinėkime, kaip įvažiuoti į kelią su juosta, skirta maršrutiniam transportui, iš kito, šoninio kelio.
Dar kartą prisiminkime Kelių eismo taisyklių (KET) reikalavimus: „224. Kelyje, pažymėtame ženklais „Juosta maršrutiniam transportui”, „Kelias su juosta maršrutinio transporto priemonėms” ir (arba) ženklinimo linijomis „A”, kitoms transporto priemonėms važiuoti šia juosta ir sustoti joje draudžiama, išskyrus dviračius ir mopedus. Tačiau jeigu ši juosta, skirta važiuoti maršrutiniam transportui ta pačia kryptimi, yra dešiniajame važiuojamosios dalies krašte ir nėra atskirta ištisine ženklinimo linija, į dešinę sukantys arba apvažiuojantys sustojusią į kairę sukti transporto priemonę vairuotojai privalo persirikiuoti į šią juostą.”
Sankryžoje galiojančios nuostatos
Susidaro įspūdis, kad šiame punkte rašoma, kaip turi elgtis vairuotojai jau būdami kelyje su specialia juosta, o ne kaip turėtų įvažiuoti į tokį kelią. Jeigu 224 punkto reikalavimus taikysime tik toms transporto priemonėms, kurios važiuoja keliu ar išvažiuoja iš kelio su specialia juosta, tada įvažiuojantiesiems į tokį kelią nebelieka nieko kito, kaip tik vadovautis įprastomis, kiekvienoje sankryžoje galiojančiomis nuostatomis.
Neatsidurti priešpriešinio eismo juostoje
Vadinasi, vadovaujantis KET 152 punktu, sukant į tokį kelią „reikia sukti taip, kad įvažiuodama į važiuojamųjų dalių sankirtą ir išvažiuodama iš jos transporto priemonė neatsidurtų priešpriešinio eismo juostoje…” Matyti, kad jokių griežtų nurodymų, į kurią eismo juostą privalėtume įvažiuoti nėra. Todėl vėl turime grįžti prie KET 224 punkto ir nuspręsti, kaip vertinti reikalavimą sukant į dešinę persirikiuoti į važiuojamosios dalies krašte esančią maršrutiniam transportui skirtą juostą.
Blogina sąlygas
Čia galimi du variantai: a) reikalavimas taikomas tik važiuojantiesiems keliu su specialia juosta (kai sukama išvažiuojant iš to kelio); b) reikalavimas taikomas visoms transporto priemonėms, tiek važiuojančioms tuo keliu, tiek įvažiuojančioms į tą kelią.
Jeigu teigtume, kad teisingas antrasis variantas, tuomet išeitų, jog speciali KET nuostata, skirta pagerinti eismo sąlygas maršrutiniam transportui, ne tik to nedaro, bet ir jas blogina (įpareigojimas būtinai įvažiuoti į maršrutiniam transportui skirtą juostą didina kliūčių toje juostoje skaičių).
Iš anksto nežinoma
Be to, atsirastų dar viena problema. Norint žinoti, ar įvažiuojant į kelią su specialia juosta privaloma įvažiuoti į tą maršrutiniam transportui skirtą juostą, reikėtų iš anksto būti išsiaiškinus, ar ta juosta neatskirta ištisine ženklinimo linija (ar bus šiek tiek už sankryžos galimybė iš jos išvažiuoti). Tai ne visada įmanoma. Be to, ir vadovaujantis logika būtų neaišku, kodėl šiaip bet kurioje sankryžoje įsukant į kokį kelią leidžiama įvažiuoti į bet kurią (išskyrus priešpriešinio eismo) juostą, o jeigu yra maršrutiniam transportui skirta ir ištisine ženklinimo linija neatskirta speciali juosta, tai būtinai reikia įsukti į ją.
Vengti įvažiuoti
Vadovaujantis jau išdėstytais motyvais derėtų manyti, kad KET 224 punkte rašoma tik apie situacijas važiuojant keliu su specialia juosta (išvažiuojant iš jo). Įvažiuodami į tokį kelią turėtume vadovautis bendraisiais KET reikalavimais. Vadinasi, prievolės įvažiuoti į tą juostą nėra, atvirkščiai, važiuoti dešiniajame važiuojamosios dalies krašte esančia ir maršrutiniam transportui skirta juosta yra draudžiama. Tad įvažiuodami į kelią su specialia juosta iš kito, šoninio kelio, tiek sukdami kairėn, tiek dešinėn, turėtume vengti įvažiuoti į maršrutiniam transportui skirtą juostą.