Pilietybei be ribų – žalia gatvė?

Kol bus duotas tikrasis startas rengti referendumą dėl dvigubos pilietybės įteisinimo, gali praeiti beveik metai. Iki to laiko dabar siūloma formuluotė tikriausiai bus gerokai pakoreguota, juoba kad pati idėja turi daug priešininkų.

Veikiausiai kitų metų spalį renkant naująjį Seimą rinkėjams teks pareikšti savo nuomonę per referendumą dėl dvigubos pilietybės įteisinimo. Parlamentarai vakar po pateikimo pritarė tokio referendumo paskelbimo galimybei.

Naujosios sąjungos (NS, socialliberalų) iškeltą idėją labiausiai kritikuoja Tėvynės sąjungos (TS) frakcijos nariai. „Šioje salėje matyti didelis noras rengti referendumą, kuriam tiktų bet kokia formuluotė. Svarbiausia, kad per rinkimus būtų galima pasakyti – štai kaip mes rūpinamės piliečiais, išeiviais. Ir visai nesvarbu, kaip baigsis tas referendumas”, – replikavo konservatorių lyderis Andrius Kubilius. Dvigubą pilietybę TS siūlo įteisinti ne referendumu, o keičiant įstatymus. Konservatoriai jau parengę atitinkamas pataisas, kurias anksčiau yra žadėję paremti ir valdantieji socialdemokratai.

Formuluotė gali kisti

Referendumo iniciatoriai balsavimui siūlo pateikti tokį tekstą: „Pritariu, kad Lietuvos Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalis būtų išdėstyta taip: „Lietuvos Respublikos pilietis gali būti ir kitos valstybės piliečiu”. Socialliberalų lyderis Artūras Paulauskas pripažino, kad tekstas gal ir nėra idealus, ir teigė neprieštarausiąs, kad formuluotė būtų keičiama.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto, kuriam vakar patikėta kuruoti referendumą, pirmininkas Julius Sabatauskas kolegas patikino, kad taip ir bus daroma.

„Norint įtvirtinti dvigubos pilietybės institutą ir kad jos ribojimas būtų minimalus, reikia keisti Konstituciją. Referendumas yra vienintelis kelias, kuris galėtų atverti galimybes dvigubai pilietybei”, – Seimo posėdyje teigė A.Paulauskas.

Siūlymas surengti referendumą bus svarstomas Seimo komitetuose,

vėliau parlamentarai dėl jo balsuos dar kartą. Jei Seimas palaimins

referendumo idėją, jis turės būti surengtas vėliausiai po 3 mėnesių nuo sprendimo priėmimo.

Pernai rudenį Konstitucinis Teismas (KT) išaiškino, kad pagal Konstituciją dvigubos pilietybės atvejai turi būti reta išimtis ir dvigubą pilietybę įteisinančius įstatymus paskelbė prieštaraujančiais Konstitucijai. KT nutarimas sulaukė daug kritikos Lietuvoje ir užsienyje.

Pavojus nacionaliniam saugumui

Konservatorių lyderio A.Kubiliaus nuomone, jei referendumui bus pateikta tokia formuluotė, kokia siūloma dabar, pasekmės gali būti liūdnos. „Ten nenumatyta jokių apribojimų gauti pilietybę. Vadinasi, kiekvienas ir Lietuvos pilietis, ir atvykėlis turės teisę į kitos šalies pilietybę. Čia matau pavojingą situaciją, kuri gali tapti tikra grėsme nacionaliniam saugumui”, – sakė jis. A.Kubilius atkreipė dėmesį, kad ir Kremlius, turėdamas savo geopolitinių tikslų, visiems Abchazijos gyventojams dalija Rusijos pilietybę tam, kad vėliau galėtų esą apginti savo piliečių teises. „O čia staiga matome iniciatyvą lygiai tą patį padaryti Lietuvoje”, – piktinosi konservatorius.

Jis prisipažino niekaip nesuprantąs, kodėl taip veržiamasi rengti referendumą, jei A.Paulauskas teigia nesiūlantis neribotos teisės į dvigubą pilietybę (nors, pasak A.Kubiliaus to ribojimo ir nematyti). „Juk Konstitucinis Teismas labai aiškiai pasakė – referendumo reikia tik tuo atveju, jeigu Lietuvoje būtų norima įteisinti neribojamą teisę gauti dvigubą pilietybę”, – teigė konservatorius.

Tegul atsako tauta

Socialliberalų lyderis pripažįsta, kad dvigubos pilietybės klausimas yra sudėtingas, ir tikina nenorįs jo supaprastinti. „Žmonėms turime išaiškinti, kokios dėl to kyla grėsmės ar rizika. Ir tauta tegu atsako į šį klausimą, – teigė A.Paulauskas.

Anot jo, žmonėms siūloma apsispręsti, ar Lietuvos piliečiai gali būti kartu ir kitos valstybės piliečiai. „Žodžiai „gali būti” dar nereiškia, kad jis privalo būti ar kad bus automatiškai. Tuos atvejus, kada gali būti, apibrėš įstatymas”, – aiškino parlamentaras.

Surengti devyni referendumai

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) vadovas Zenonas Vaigauskas mano, kad jei referendumas dėl dvigubos pilietybės būtų rengiamas kartu su Seimo rinkimais, papildomai prireiktų 2-3 mln. litų. Daugiausia kainuotų biuletenių gamyba, reklaminė kampanija (lankstinukai ir kt.), gal dar tektų už papildomą darbą primokėti rinkimų komisijų nariams.

Nuo 1991-ųjų vasario 9-osios, kai vyko visuotinė Lietuvos piliečių apklausa dėl Lietuvos nepriklausomybės, mūsų šalyje buvo surengti devyni referendumai. Pastarasis vyko 2003 metų gegužės 10,11 dienomis, kai Lietuvos gyventojai pritarė šalies narystei Europos Sąjungoje.

Referendumai taip pat pavyko, kai 1992 metų birželį buvo balsuojama dėl sovietinės kariuomenės išvedimo iš Lietuvos bei po keturių mėnesių – dėl Konstitucijos (vyko kartu su rinkimais į Seimą).

Kiti referendumai, kuriuose buvo siūloma pritarti vienam ar kitam įstatymui (pavyzdžiui, dėl nuvertėjusių indėlių kompensavimo, neteisėto privatizavimo ir kt.) arba Konstitucijos kai kurių straipsnių pataisų, neįvyko ir nuostatos buvo atmestos. Dažniausia priežastis – menkas gyventojų aktyvumas. Nuo 1995 metų Lietuvoje subliuško dar 13 referendumo iniciatyvų.

Tam, kad būtų priimtos Konstitucijos pataisos, į referendumą turi ateiti ir pataisoms pritarti daugiau nei pusė balsavimo teisę turinčių piliečių.

Nepritaria išeivija

Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) vardu laiškais į prezidentą V.Adamkų ir premjerą G.Kirkilą kreipėsi PLB valdybos pirmininkė Regina Narušienė.

PLB kategoriškai nepritaria referendumo idėjai, teigdama, jog „užtikrinti užsienio lietuvių pilietybės išsaugojimą reikia ne referendumu keičiant Konstituciją, bet tobulinant Seime Pilietybės įstatymą”.

„Seimo nario Artūro Paulausko inicijuotas referendumas dėl neribotos dvigubos pilietybės įteisinimo neatitinka Lietuvos valstybės ir lietuvių tautos interesų”, – konstatuoja PLB valdybos pirmininkė.