Lietuvos ūkio plėtra kitąmet sulėtės, o infliacija pasieks didžiausią per dešimtmetį lygį, teigia SEB Vilniaus banko analitikai.
Pasak jų, Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet ūgtelės 8 proc., kitais metais – 6,5 proc., o 2009 m. – 6 procentais. Vidutinė metinė infliacija 2007-2009 m. sudarys atitinkamai 4,8 proc., 5 proc. ir 4 procentus, o biudžeto deficitas, nepaisant Vyriausybės deklaruotų tikslų subalansuoti valstybės biudžetą, šiais metais bus 0,5 proc. ir po 1 proc. 2008 m. bei 2009 metais.
Analitikai nepakeitė šalies vidutinio darbo užmokesčio augimo prognozės 2007-2009 metais. Manoma, kad pastaruoju laikotarpiu darbo užmokestis turėtų augti atitinkamai 17 proc., 15 proc. ir 13 procentų.
Pristatydamas naujausią „Lietuvos makroekonomikos apžvalgos” leidinio numerį SEB Vilniaus banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda atkreipė dėmesį, kad šiais metais ekonomikos plėtros lėtėjimas dar nebus juntamas.
„Jei ne sutrikimai „Mažeikių naftoje”, kilę dėl naftotiekio uždarymo ir gaisro 2006 metų spalį, šalies BVP pirmąjį šių metų pusmetį būtų ūgtelėjęs ne 8,1 proc., o daugiau kaip 9 procentais”, – sakė G. Nausėda.
SEB Vilniaus banko analitikų teigimu, nepaisant nekilnojamojo turto rinkos lūžio Latvijoje ir Estijoje, Lietuvoje įmonių ir namų ūkių lūkesčiai išlieka perdėm optimistiški, o tai skatina daugiau vartoti ir kaitina vidaus rinką.
„JAV būsto paskolų krizė kol kas sudavė smūgį tik Lietuvos akcijų rinkai, tuo tarpu bankų kreditavimo politikos ji iš esmės „neužkabino”. Kita vertus, tarpbankinėje rinkoje dar labiau ūgtelėjo VILIBOR rodiklis, kuris svarbus nemažai daliai Lietuvos žmonių, paėmusių paskolas kintamomis palūkanomis litais”, – teigė SEB Vilniaus banko prezidento patarėjas.
G. Nausėdos teigimu, už spartų ekonomikos kilimą tenka mokėti didesnės infliacijos kainą. „Pastaruoju metu, be sparčiai didėjančių gamybos sąnaudų, labiau pasireiškia aktyvios vidaus paklausos veiksnys – ypač drastiškai brangsta maisto produktai, sudarantys didžiausią kasdieninio vartotojų krepšelio dalį”, – sakė G. Nausėda.
Eksperto nuomone, šios prekių grupės kainodarai didžiausią įtaką turėjo pasaulinės tendencijos – smarkiai ūgtelėjo grūdų, pieno, aliejaus ir kitų produktų kainos. Tokia aplinka, pasak analitiko, sukuria palankią dirvą karteliniams susitarimams, dėl kurių maisto produktai Lietuvoje gali pabrangti net labiau nei išorinėse rinkose.
„Sustingusių kainų laikotarpis, kuomet sudėtinga be jokios priežasties pabranginti savo produkciją, nugrimzdo į praeitį, todėl Konkurencijos taryba turėtų būti itin budri”, – sakė SEB Vilniaus banko ekspertas.
G. Nausėda atkreipė dėmesį į labai pesimistines Finansų ministerijos pateiktas vidutinės metinės infliacijos prognozes (5,2 proc. 2007 m. ir 5,6 proc. 2008 m.).
„Finansų ministerija prognozuoja 5,1 proc. infliaciją 2009 m. ir 3,6 proc. 2010 m., taip netiesiogiai parodydama, kad Vyriausybės deklaruojamas siekis įvesti eurą 2010 ar 2011 metais yra neįgyvendinamas. Juk sunku tikėtis, kad Mastrichto infliacijos kriterijus, ilgus metus buvęs 2,5-2,9 proc. lygio, staiga smarkiai pašoktų”, – teigė analitikas.