Kvies tikrintis dėl cukrinio diabeto

Iki metų pabaigos dėl cukrinio diabeto tikimasi patikrinti per 20 tūkst.žmonių. Tai daryti įpareigoti pirminės sveikatos priežiūros grandies medikai.

Nors 2006-2007 m. nacionalinė cukrinio diabeto kontrolės programa patvirtinta pernai, įgyvendinti ji pradėta tik dabar.

Cukrinis diabetas – viena aktualiausių dabartinės medicinos problemų. Pasaulyje šia liga serga apie 230 mln. žmonių. Kasmet sergančiųjų skaičius išauga 6 mln. Deja, sergantis žmogus 5-9 metus gali nejausti jokių simptomų.

Nekontroliuojama liga pažeidžia kraujagysles, dėl to žmogus gali apakti, netekti galūnių, gali išsivystyti inkstų nepakankamumas, anksčiau ištikti miokardo infarktas arba insultas. Taip pat diabetikai rizikuoja susirgti onkologinėmis ligomis.

Todėl labai svarbu ligą nustatyti tuomet, kai ji dar nesukėlė komplikacijų.

Pradėjus įgyvendinti nacionalinę cukrinio diabeto kontrolės programą, šeimos gydytojai privalės peržiūrėti pacientų ligos istorijas ir atrinkti tuos, kurie patenka į rizikos susirgti cukriniu diabetu grupę. Tai antsvorį turintys žmonės, taip pat pacientai, kurių giminėje buvo sergančiųjų diabetu, moterys, pagimdžiusios didesnius nei keturių kilogramų kūdikius arba nėštumo metu turėjusios angliavandenių apykaitos sutrikimų, kenčiantys dėl riebalų apykaitos sutrikimų ar padidėjusio arterinio kraujospūdžio. Šie žmonės turėtų gauti kvietimus atvykti į pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigą.

Taip pat bus tiriami pacientai, kurie skundžiasi dėl dažno troškulio, blogai gyjančių žaizdų, grybelinių ligų, padažnėjusio šlapinimosi, nepaaiškinamų svorio svyravimų.

Lietuvoje registruota apie 60 tūkst. antro tipo cukrinio diabeto atvejų. Tačiau epidemiologiniai tyrimai rodo, kad serga net apie 5 proc. gyventojų.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) šiai programai įgyvendinti skyrė 900 tūkst. litų. Jie bus panaudoti laboratoriniams tyrimams, medikų kvalifikacijos kėlimo seminarams, kuriuose jie bus supažindinami su diabetui būdingais požymiais, bei visuomenės informavimui.

„Gerėjant cukrinio diabeto diagnostikai, daugiau sergančiųjų bus išaiškinta iki diabetinių komplikacijų išsivystymo, pagerės cukrinio diabeto kontrolė, pacientų gyvenimo kokybė, pailgės jų darbingumo laikas, sumažės neįgalumui skirtos išlaidos“, – cukrinio diabeto programos pranašumus įvardijo Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto direktorius endokrinologas prof. Antanas Norkus.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Medicina su žyma , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.