Nuo ko mirė L. Pavarotis

Rugsėjo pradžioje pasaulis neteko vieno žymiausių pasaulio tenorų Lučiano Pavaročio. Pernai liepą garsiajam solistui buvo diagnozuotas kasos vėžys, atlikta operacija. Pastaraisiais metais penkis kartus jis gydytas chemoterapija, tačiau nesėkmingai.

Kas per liga anapus išsiuntė žymųjį dainininką? Ar laiku diagnozavus nebuvo galimybės pasveikti? To paklausiau Klaipėdos universitetinės ligoninės Abdominalinės chirurgijos skyriaus vedėjo Algirdo Šlepavičiaus.

„Kasa yra liauka, esanti giliai pilve, tarp skrandžio ir stuburo. Ji gamina hormonus: insuliną, gastriną ir kitus. Šie patenka į kraują ir keliauja po visą organizmą. Hormonai padeda organizmui saugoti ir panaudoti energetines medžiagas, kurios patenka su maistu. Pavyzdžiui, insulinas kontroliuoja cukraus kiekį kraujuje. Be to, kasa gamina virškinimo sultis, kurios padeda virškinti maistą“, – paaiškino gydytojas.

Kaip ir bet kuriame kitame pilvo organe, kasoje gali atsirasti vėžys.

JAV kasmet užregistruojama apie 30000 naujų susirgimų kasos vėžiu ir 27000 mirčių nuo šios ligos. Lietuvoje pernai kasos vėžiu susirgo 520 žmonių. 58 procentai kreipėsi į medikus sulaukę ketvirtos stadijos. Kasos vėžys yra pats piktybiškiausias iš visų pilvo organų vėžių.

Kas dažniau serga

Didesnę nei kiti riziką susirgti kasos vėžiu turi per 60 metų amžiaus asmenys, ypač vyrai. Rūkymas padidina riziką susirgti vėžiu tris kartus. Dažniau serga diabetikai ir chroniniu kasos uždegimu sergantys asmenys. Trigubai didesnė galimybė susirgti tiems, kurių pirmos eilės giminaičiai sirgo kasos vėžiu.

Be to, nustatyta, kad tam tikrų specialybų žmonės šia liga serga dažniau. Tai chemikai, plaukų kirpėjos, gumos pramonės, o ypač padangų gamybos pramonės darbininkai.

Dažniau kasos vėžiu serga nutukę žmonės. Keptas ir rūkytas maistas, kaip ir nesaikingas alkoholio vartojimas, gali sukelti chroninį kasos uždegimą, o šis – vėžį.

Ankstesnės studijos kaip rizikos veiksnį buvo įvardiję nesaikingą kavos gėrimą. Bet dabar tai visiškai paneigta.

Paslėptų simptomų liga

Kasos vėžys dažnai vadinamas paslėptų simptomų liga. Tai yra ankstyvoje stadijoje nėra jokių specifinių simptomų. Augant vėžiui pagelsta oda ir akys, patamsėja šlapimas, ima niežėti odą. Šie reiškiniai atsiranda be skausmų.

Skausmas viršutinėje pilvo dalyje arba nugaroje, silpnumas,apetito praradimas ir svorio kritimas, pykinimas – tai jau užleistos ligos simptomai.

Specifinių kasos vėžio simptomų, t. y. būdingų tik kasos vėžiui, nėra.

Panašūs simptomai gali būti ir sergant virusiniu kepenų uždegimu, kitais virškinamojo trakto piktybiniais augliais. Tik pilvo chirurgas gali nustatyti tikrą ligą.

Efektyviausias – magnetinis rezonansas

Jei pacientas turi kasos vėžiui būdingus simptomus, pilvo chirurgas ar gastroenterologas atliks kraujo ir šlapimo tyrimus,vėžio žymens nustatymą kraujuje, pilvo organų echoskopiją, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos endoskopinį tyrimą. Dažnai jau tiriant ultragarsu nustatomas kasos auglys.

Galutiniam diagnozės patvirtinimui iki šiol auksiniu standartu buvo laikoma kompiuterinė pilvo organų tomografija, bet pastaruoju metu nustatyta, kad magnetinio rezonanso tyrimas yra efektyvesnis ir duoda daugiau informacijos. Jis parodo, ar auglys yra peraugęs magistralines, šalia praeinančias kraujagysles.

Ši informacija nulemia tolesnę gydymo taktiką: ar galima radikaliai pašalinti vėžį, ar tik atlikti paliatyvines, tai yra gyvenimą prailginančias ir mechaninę geltą likviduojančias procedūras ar operacijas, nepašalinus paties vėžio.

Išgydoma 20 proc. ligonių

Šiuo metu kasos vėžys gali būti išgydomas tik jį nustačius ankstyvos stadijos, iki tol, kol jis neišplito krauju į kitus organus ir neperaugo magistralinių kraujagyslių. Tokie ligoniai sudaro, deja, tik apie 20 procentų. Jiems pašalinama pusė kasos, kartu ir tulžies pūslė, dalis bendrojo tulžies latako ir tuščiosios žarnos, visa dvylikapirštė žarna.

Naujai suformuojamos jungtys tarp skrandžio, kasos, bendrojo tulžies latako ir tuščiosios žarnos. Tai sunki apie šešias valandas trunkanti operacija.

„Ištyrus dalį ligonių iškart nustatoma, kad vėžys užleistas. Tokiems ligoniams, siekiant panaikinti geltą ir pailginti kokybišką gyvenimą, gydytojai endoskopuotojai atlieka bendrojo tulžies latako stentavimą. Tai procedūra, kurios metu ligoniui rentgeno skyriuje, skyrus narkozę, endoskopu įleidžiamas „vamzdelis“, kurį mes vadiname stentu, į kasos vėžio užkimštą bendrąjį tulžies lataką. Tada tulžis vėl nubėga į dvylikapirštę žarną ir gelta išnyksta. Bet pats kasos vėžys nepašalinamas“, – savo darbo subtilybes pristatė pokalbininkas.

Neoperuotiems ligoniams, siekiant patvirtinti vėžio diagnozę, atliekama kasos biopsija (kasos auglio ląstelių paėmimas specialia adata) kontroliuojant ultragarsu.

Ligoniai, kurių liga neužleista, yra operuojami. Jei nepavyksta atlikti radikalios operacijos, atliekama tulžies latako ir žarnos jungtis, kuri padaro naują kelią tulžiai nutekėti, aplenkiant vėžio pažeistą vietą.

Po operacijos ligoniui taikomas gydymas specifiniais, vėžį veikiančiais medikamentais bei spindulinis gydymas. Esant pažengusiam kasos vėžiui ir išreikštam skausmui, kurio neveikia medikamentai, skausmo klinikos gydytojas atlieka įvairias intervencijas skausmui slopinti.

Tik kompleksinis gydymas gali padėti nugalėti šią sunkią ir klastingą ligą.

KUL, kaip ir Vakaruose priimta, ligonio gydymo taktiką nustato gydytojų: pilvo chirurgo, chemoterapeuto ir radioterapeuto konsiliumas. Kasmet operuojama apie 60 tokių ligonių.

A. Šlepavičiaus pateiktais duomenimis, nepaisant didelių pastangų tiek pas mus, tiek visame pasaulyje penkerių metų išgyvenamumas po radikalių kasos vėžio operacijų tesiekia tik 20-25 procentus.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Medicina su žyma , , , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.