Klaipėdiečiai pralaimi kovą su kvaišalais. Uostamiesčio moksleivių apklausa atskleidė nerimą keliančius skaičius.
Populiariausia – „žolė”
Paaiškėjo, kad trečdalis dešimtokų kasdien neapsieina be cigarečių. Kas penktas paauglys prisipažino pastarąjį mėnesį bent kartą vartojęs alkoholinių gėrimų. Tačiau rūkančiųjų „žolę” skaičiumi Klaipėdos paaugliai lenkia ne tik Kauną ir Vilnių, bet ir daugelį Europos miestų. Bent kartą rūkę „žolės” teigė29 proc. apklaustųjų.
Tyrimo, atlikto pernai lapkritį, metu apklausta 2341 dešimtos klasės moksleivis iš 28 Klaipėdos, Vilniaus ir Kauno bendrojo lavinimo mokyklų.
Praėjusių metų vasarį Klaipėda prisijungė prie tarptautinio projekto „Europos jaunimas – narkomanijos prevencijos programa”. Projekte taip pat dalyvauja Vilniaus, Kauno ir dar šešių Europos miestų savivaldybės. Beveik 20 tūkst. litų kainavusį tyrimą finansavo projektą koordinuojanti Islandija, 4,5 tūkst. litų skirta iš Klaipėdos miesto biudžeto.
Apklausą ketinama pakartoti ir rezultatus apibendrinti kitų metų spalį.
Islandijos sėkmė įkvepia
Praėjusią savaitę uostamiestyje lankęsis vienas iš projekto koordinatorių, Reikjaviko (Islandija) universiteto generalinis direktorius profesorius Jonas Sigfussonas tikino, kad kovojant su kvaišalais reikės skirti ne tik daug pastangų, bet ir pinigų. Reikjaviko savivaldybė šią vasarą vaikų užimtumui skatinti trims metams skyrė 20 mln. eurų.
Islandijos sėkmė gali tapti pavyzdžiu, kaip sėkmingai kovoti su kvaišalų vartojimu. Per dešimtmetį ši šalis sumažino narkotikų ir alkoholio vartojimą daugiau nei perpus. Tai pasiekti, pasak svečio, padėjo griežti įstatymai. Islandijoje uždrausta tabako reklama. Parduotuvėse taip pat draudžiama tabako gaminius laikyti matomoje vietoje. Pirkėjas cigarečių turi paprašyti pardavėjo. Pirkti alkoholinių gėrimų leidžiama tik sulaukus dvidešimties.
Sudrausminti paauglius padėjo ir įvesta komendanto valanda. Po dešimtos valandos vakaro viešosiose miesto erdvėse tvarką prižiūri moksleivių tėvai. Ši žinia ypač nustebino klaipėdiečius. Esą į kovą su kvaišalais įtraukti tėvus uostamiestyje nebūtų lengva.
„Visų tėvų įtraukti neįmanoma, nes yra tokių, kurie nesirūpina savo vaikais, nesidomi, kur ir ką jie veikia. Tyrimai rodo, kad paaugliai, kurių tėvai su jais praleidžia daugiau laiko, kur kas mažiau vartoja svaigalų ir nusikalsta. Mums pavyko įtikinti daugelį tėvų skirti daugiau dėmesio bendrauti su atžalomis”, – pasakojo J.Sigfussonas.
Atsakomybė – valstybei?
Klaipėdos savivaldybės taryba iki šiol nepriėmė nutarimo, kuris ribotų nepilnamečių judėjimą vėlai vakare. Kol kas nėra aišku ir kaip bausti gatvėmis besišlaistančių paauglių tėvus, kur vežti sulaikytus nepilnamečius, kaip ir kas juos turėtų drausminti.
Uostamiesčio valdininkai įsitikinę, kad tai bendras visos šalies rūpestis.
„Mane sužavėjo tai, kad Islandijoje net pirmokų tėvams, atvedusiems vaikus į mokyklą, kalbama apie tai, kaip apsaugoti juos nuo žalingo kvaišalų poveikio. Manau, kad apie tai reikėtų kalbėtis ir su darželinukų tėvais. Tačiau tai nėra paprasta, nes mūsų ugdymo įstaigose nėra žmogaus, atsakingo už prevenciją, o socialiniai pedagogai ir taip apkrauti darbais”, – neoptimistiškai nusiteikusi buvo Klaipėdos miesto savivaldybės Vaikų teisių apsaugos tarnybos vedėja Gražina Aurylienė.
Ji įsitikinusi, kad komendanto valandą paaugliams reikia įvesti visoje šalyje.