Džiazas, klasika ir net rokenrolas. Tokia muzika skamba Klaipėdos ligoninių operacinėse. Daugybę sudėtingų operacijų per dieną atliekantys chirurgai tikina, kad muzika padeda jiems atsikratyti įtampos, susikaupti ir išvengti klaidų. Pacientams nuotaikingos melodijos padeda įveikti baimę, greičiau sustiprėti po operacijos
Pacientams uždeda ausines
Didžiausių uostamiesčio gydymo įstaigų vadovai supranta, kad muzika pakelia medikams nuotaiką, skambant mėgstamai melodijai jiems maloniau dirbti. Todėl jie rūpinasi, kad per operacijas gerai jaustųsi ir gydytojai, ir jų pacientai.
„Pacientams, kuriems atliekama operacija, uždedamos ausinės ir leidžiama pasirinkti, kokios muzikos jie norėtų klausytis. Visose operacinėse įrengta garso aparatūra. Kai kurie chirurgai operuoja švilpaudami”, – šypsodamasis pasakojo Klaipėdos apskrities ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotojas medicinai Zigmas Juzumas.
Suvokia kaip triukšmą
Muzika skamba ir Klaipėdos universitetinėje ligoninėje. Tačiau čia aparatūra ir įrašais tenka rūpintis patiems medikams.
Pilvo ir endokrininės chirurgijos skyriaus vedėjas Algirdas Šlepavičius mėgstamų radijo stočių klausosi įsijungęs grotuvą, kurį nusipirko pats. Muzikos gydytojas klauso ir per operacijas.
Jam patinka ramesnę muziką transliuojančių radijo stočių „M-1 plius” ir RC 2 repertuaras.
„Mane muzika ramina, padeda susikaupti. Manau, kad man pritartų daugelis jaunesnės kartos chirurgų. Vyresnieji konservatyvesni, jie muziką suvokia kaip nereikalingą triukšmą. Žinoma, negalime leisti, kad ji trukdytų, nes operacinėje dirbantys medikai turi girdėti nurodymus”, – pasakojo 26 metus ligoninėje dirbantis gydytojas.
Chirurgui A.Šlepavičiui neretai tenka atlikti ne vieną, o keletą operacijų per dieną, todėl muzika gelbsti jį nuo nuovargio. Tačiau net ir laisvalaikiu – ilsėdamasis sodyboje ar palinkęs prie kompiuterio – be muzikos jis retai apsieina.
Chirurgas prisipažino esąs ištikimas grupių „The Beatles”, „The Rolling Stones” ir „Queen” gerbėjas.
Groti nebėra kada
Ne vienoje Europos šalies ligoninėje dirbęs kitas universitetinės ligoninės gydytojas – neurochirurgas Dmitrijus Aleksandrovas džiaugėsi, kad mėgstamos muzikos darbo metu gali klausytis ir Klaipėdos universitetinėje ligoninėje.
„Svarbu pasirinkti tokią muziką, kuri neblaško dėmesio. Man labiausiai patinka klasikinis džiazas, rokenrolas. Kokia muzika skambės operacinėje, priklauso nuo nuotaikos. Muzika labai padeda, ji sumažina įtampą, dėl kurios gali padaryti ir klaidų”, – pasakojo sudėtingas galvos smegenų operacijas atliekantis chirurgas. Jis nemano, kad muzika operacinėje gali pakenkti pacientams – per operacijas, trunkančias ne mažiau kaip tris valandas, ligoniai muzikos negirdi, nes jiems taikoma visiška nejautra ir jie giliai miega.
Gydytojas D.Aleksandrovas apgailestavo, kad dėl itin užimto darbo grafiko į šalį teko padėti mėgstamus instrumentus – saksofoną ir triūbą.
Radijas – per brangu
Nors dauguma kalbintų medikų
tikino, kad be muzikos sunkiai ištvertų net vieną dieną, muzika
skamba ne visose uostamiesčio gydymo įstaigose. Klaipėdos Jūrininkų ligoninėje medikai melodijų klausosi tik poilsio kambariuose.
„Mūsų chirurgai nepageidavo darbo metu klausytis muzikos. Neseniai svarstėme galimybę įrengti radiją ir transliuoti ramią muziką visose palatose. Tačiau tam reikia didelių investicijų, todėl šios idėjos atsisakėme”, – sakė ligoninės vyriausiasis gydytojas Jonas Sąlyga. Jis tikino, kad tikrai neprieštarautų, jei darbe gydytojai nuolatos klausytųsi muzikos.
„Aš už raminamąją muziką, kuri padeda ir netrukdo dirbti. Teko skaityti, kad Gvantanamo (Kuba) kalėjime amerikiečio reperio Eminemo muzika buvo kankinami kaliniai. Todėl svarbu rasti kompromisą, juk kiekvienas turi savo skonį. Prieš įjungiant muzikos grotuvą operacinėje geriau pasitarti su muzikos terapijos specialistais”, – įsitikinęs pašnekovas.
Atstoja raminamuosius vaistus
Tuo tarpu Kauno apskrities ligoninės Dienos chirurgijos centre subtilių klasikos ar populiarių lengvosios muzikos kūrinių gali klausytis ir ligonio artimieji, ir palatose po operacijos besiilsintys ligoniai.
„Didžiausias efektas būna tuomet, kai skambant muzikai ligonis įvežamas į operacinę. Jis geriau jaučiasi psichologiškai, būna ramesnis, jo nebaugina barškantys chirurgo instrumentai”, – įsitikinęs Dienos chirurgijos centro laikinasis vadovas Zigmantas Urniežius. Gydytojas pastebėjo, kad muzika dažnai veikia ne prasčiau nei raminamieji vaistai, o juk psichologinis paciento parengimas operacijai yra ne mažiau svarbus nei visi medicininiai tyrimai.
Chirurgas operuodamas dažniausiai klausosi Wolfgango Amadeaus Mozarto kūrinių ir amerikiečių pianisto Vano Kleiberno atliekamų melodijų.
Veto teisė – kiekvienam
Muzika įvairių pasaulio šalių ope-racinėse – jokia naujiena, greičiau – kasdienybė.
Luisvilio universiteto (JAV) mokslininkai nustatė, kad muzika padeda ligoniui taip atsipalaiduoti, kad šiam prireikia beveik perpus mažiau skausmą mažinančių medikamentų. Paties pasirinkta melodija, kurios klausomasi per ausines, taip pat padeda greičiau atsigauti po operacijos. Klausydamasis muzikos, ligonis nebegirdi neretai šiurpą keliančių medikų instrumentų žvangėjimo, nejaučia operacinėje tvyrančios įtampos.
Pacientas esą greičiau palieka ligoninę, o tai naudinga ir jam pačiam, ir įstaigai.
Muzika iš operacinių kasdien sklinda Niujorko Presbiterionų ligoninėje. Čia dirbantys chirurgai planines operacijas atlieka garsiai klausydamiesi rokenrolo, o skubias – W.A.Mozarto kūrinių.
Tačiau veto teisę turi kiekvienas medikų komandos narys. Jei bent vienam muzika trukdo, ji tuoj pat išjungiama.
Britų žurnale „Anestezija” paskelbti tyrimo rezultatai dar kartą patvirtina, kad muzika dažniau padeda nei trukdo. Apklausus 200 anesteziologų, paaiškėjo, kad
72 proc. muzikos klausosi per kiekvieną operaciją, ketvirtadalis apklaustųjų teigė, kad ji kartais trukdo susikalbėti, pusė tyrimo dalyvių prisipažino išjungiantys muziką, kai kyla netikėtų problemų ir reikia maksimaliai susikaupti.
Reguliuoja kraujo spaudimą
Klausytis muzikos medikams pataria ir žinomas amerikietis muzikos terapeutas Donas Campbellas. Tačiau operacinėje jis pataria vengti lyrinių dainų ir žanrų, galinčių pacientui sukelti skausmingų ar nemalonių prisiminimų.
Nors kai kurie medikai tikina, kad ligonis, kuriam suteikta nejautra, muzikos negirdi, tyrimai rodo, kad praradę sąmonę pacientai nebejaučia skausmo, tačiau viską girdi. Todėl muzika padeda pacientams išvengti nevalingai girdimo triukšmo ir bauginančių gydytojų pokalbių.
Muzika veikia ne tik kaip atpalaiduojamieji, bet ir kaip skausmą mažinantys, gerinantys atmintį, padedantys koncentruoti dėmesį, kraujospūdį reguliuojantys vaistai”, – aiškino muzikos terapeutas D.Campbellas.
Jis teigia, kad muzikos klausymas dažnai gali atstoti ir vaistus, ir psichoterapeuto konsultaciją.
Veikia net virškinimą
Daugybę metų muzikos poveikį žmogui tiriantis amerikietis pastebėjo, kad veiksmingiausia yra šviesi kompozitoriaus W.A.Mozarto muzika. Jos poveikį D.Campbellas aprašė knygoje „Mozarto muzikos poveikis”.
Klasikinė muzika išsiskiria aiškumu ir skaidrumu. Ji didina dėmesingumą, gerina atmintį.
Grigališkieji choralai geriausiai mažina įtampą. Panašiai veikia ir religinė muzika, šamanų būgnų ritmai. Jie suteikia ramybės jausmą, padeda atsiriboti nuo aplinkos ir įveikti skausmą. Romantinės melodijos geriausiai tinka simpatijai ir meilei sužadinti. Džiazo, bliuzo, regio ar diksilendo melodijos smarkiai veikia emocijas – gali sukelti stiprų liūdesį arba džiaugsmą. Kraujospūdį didina salsa, rumba. Sunkusis metalas, pankrokas, repas, hiphopas dirgina nervų sistemą.
„Muzika veikia net virškinimą. Pavyzdžiui, roko muzika žmones verčia valgyti greičiau ir daugiau maisto. Klasikinė, ypač styginių instrumentų muzika, veikia priešingai”, – teigė muzikos terapeutas ir kompozitorius D.Campbellas, keliaujantis po pasaulį ir negailintis patarimų medikams, psichologams ir mokytojams.