Jeigu išnyktų tortai, per šventes juos pakeistų saldūs desertai. Jeigu išnyktų gėlės? Atrodo, jos nepakeičiamos.
Pabandyk nueiti į gimtadienį be gėlių. Ant jubiliato namų slenksčio staiga pasijusi taip, lyg būtum pamiršęs apsirengti svarbų drabužį. Vesti be gėlių iš viso nepatartina. Kaip ir susižadėti. Labai niūrios būtų iškilmės. Nes gėlės nuo seno tapę pasaulio šypsenomis ir jos niekada nesugriovė nė vieno svarbaus reikalo. Tai gerai žino kasdien esantys su gėlėmis ir tarp jų.
Rudos akys – koks žiedas?
Gėlių salonų floristai ne bet kokią gėlę ir ne bet kokiam pirkėjui parduos. Tiksliau, parduoti gali, bet jie žino daugiau: kokia gėlė labiausiai tiks tam, kuriam skiriama. Sakoma, kad reikia pažvelgti žmogui į akis. Prieš įteikiant gėlę. Jų forma, spalva padiktuoja gėlės spalvą ir formą. Perkančio pasiteirauja, kam ji bus skirta. Jeigu rudaakiui – tuomet ryškesnės spalvos žiedas, daugiau aistros. Mėlynakiui tiks švelnesnių, subtilesnių spalvų gėlės. Jis norės baltos, žalsvos. Tik ne ryškios raudonos.
Gėlė, kurią gauni dovanų, gali parodyti ir tai, kiek ir ką žmogus apie tave galvojo. Ar jam esi svarbi. Kartais tenka sukurti įdomias gėlių puokštes. Jūreiviui – gėlių laivą, mokytojai – knygą iš gėlių. Nieko keista, kad kartais išvydęs atsiųstą gėlių puokštę žmogus pasijunta devintame danguje. Ji gali būti su įvairiais papuošalais, šakelėm ar labai kukli. Bet joje pasilieka kito dėmesys ir jo norai. Kartais tai būna viena gėlė. Bet jeigu žmogus labai brangus, tai jis gėlę taip įteikia, kad kitas gali apsiverkti iš džiaugsmo.
Misija įmanoma
Gėlės gali ir daugiau. Kai visi šansai išnaudoti ir, atrodo, nieko daugiau neįmanoma padaryti, jos gali sutaikyti poras. Floristės ne kartą sulaukė vyrų, kurie iš visos širdies norėjo susitaikyti su savo mylimosiomis ar žmonomis. Jie atėjo į gėlių saloną, ne pas psichologą.
Gėlininkęs pradeda ieškoti gėlių ir kompozicijų, kurios sutaikytų porą. Kai pavyksta – jausmas nepakartojamas. Ypač, kai vėliau ateina žmogus ir sako: „Mes susitaikėme. Gėlės jai labai patiko.” Tokiais atvejais neatlaiko įtampos net meilės teorijos. Yra tokia ir taikdariška gėlių misija.
Kokia dažniausiai būna taikos pypkę atstojanti gėlė? Specialistų nuomone, ji turi tiesiog kviesti mylėti. Gali būti orchidėjų kekė, romantiškas augalas. Nepamaišo ir erotikos užuominos – žiedo forma, aromatas, švelnumas. Tik ne per didelė, nepompastiška. Pageidautina kuo daugiau natūralumo. Tai ir yra tos durys, kurios atsiveria net tuomet, kai mylimoji dešimt užraktų pakabinusi.
Ištekėsiu su saulėgrąža
Ir tokia jaunosios puokštė dabar nieko nenustebins. Galima ir pageidautina rinktis tokią gėlę ar puokštę, kuri mieliausia. Kai jaunieji užsako puokštę, su jais ilgai kalbasi gėlininkės. Skiria tiek dėmesio, kad būtų aiškios visos detalės. Net tai, kur bus švenčiamos vestuvės. Jeigu kaimo sodyboje, kur ant stalo stovės ąsočiai, tai tikrai nesiūlys rožių. O jeigu dvare? Jos tiks. Kaip ir elitinėmis vadinamos gėlės – eustomos. Tačiau vestuvinei puokštei svarbiausia patvarumas. Ir floristės turi atsakyti nors ne galva, bet garbės žodžiu – tikrai, kad puokštė nenuvys ir nenugeibs puotai įpusėjus.
O jeigu nuotaka labai energinga ir negali atsakyti už savo puokštę, tai kam jai kankintis visą vakarą? Floristės pasiūlys apyrankę iš gėlių. Šios puokštės nepamesi ir ji neįkyrės. Ant rankos riešo užmaunamą gėlių apyrankę mėgsta ne tik nuotakos, bet ir prezentacijų, renginių vedėjos.
Ir vis dėlto keista: kodėl mes gėles dovanojame? Jos juk nuvysta ir tenka išmesti. Floristai čia įžvelgia šiek tiek daugiau: gėlės yra tai, kas skleidžia ramybę ir gėrį. Tik sekundę pagalvokite: esate įlindusi į kompiuterį, laikraštį ar protokolus. Pakeliate galvą ir pamatote žmogų su gėlėmis. Ką darote? Tikriausiai nusišypsote.