Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės žaidimą įdėmiai seka ne tik mūsų šalies oranžinio kamuolio aistruoliai, bet ir Europos čempionatą gyvai stebintys krepšinio specialistai. Vienas jų – Ispanijos krepšinio lygos ACB apžvalgininkas 27-erių Pablo Malo de Molina.
Oficialios ACB lygos interneto svetainės redaktorius bei vadovas P.Malo de Molina yra vienas iš nedaugelio specialistų, kurie nesureikšmino Lietuvos rinktinės triuškinamų pralaimėjimų ispanams draugiškose rungtynėse. Dabar jo prognozės pildosi su kaupu: panašu, kad abi ekipos vienodu tempu artėja Europos pirmenybių finalo link.
Po mūsiškių pergalės prieš Prancūziją P.Malo de Molina paanalizavo Lietuvos rinktinės Europos čempionate nueitą kelią ir pateikė savo nuomonę apie įvairius lietuvių ekipos žaidimo aspektus.
Apie stabilumą
Lietuva, kaip ir Ispanija bei Rusija, kol kas yra viena stabiliausių čempionato komandų. Lietuvių puolimo arsenalas labai platus dėl gausaus būrio talentingų krepšininkų, kurie yra stiprūs individualiai ir gali bet kada pelnyti taškus.
Apie Š.Jasikevičių
Šarūnas Jasikevičius yra raktas, atrakinantis visas duris. Su jo vadovavimu Lietuva yra visiškai kitokia ekipa nei 2006 m. pasaulio čempionate ar 2005 m. Europos pirmenybėse. Žinoma, kiti krepšininkai taip pat yra svarbūs, bet kai Šaras vadovauja puolimui, žaidimas sklandesnis. Jei vykdomas derinys įstringa ir nebeturi tęsinio, Š.Jasikevičius individualių sugebėjimų dėka sugeba „iškišti” kamuolį komandos draugams.
Apie svarbiausią ginklą
Startinis Lietuvos lengvųjų žaidėjų trejetas – bet kurio trenerio svajonė. Jasikevičius-Kaukėnas-Šiškauskas nuostabiai rungtyniauja kartu, yra puikios formos, turbūt – savo karjerų zenite. Kiekvienas gali žaisti greitai, pataikyti iš toli, prasiveržti, perduoti kamuolį. Kai jie kartu aikštelėje, sustabdyti lietuvių atakas praktiškai neįmanoma. Ši trijulė yra neabejotinai svarbiausias Lietuvos rinktinės ginklas.
Apie R.Butautą
Vyriausiasis treneris Ramūnas Butautas manęs ir daugelio dar neįtikino savo sugebėjimais. Varžovų analizė ir dirigavimas žaidimui šalia aikštelės atrodo neblogai, bet lemiamų kovų metas dar tik artėja. Klausimai kyla ne dėl trenerio talento, bet dėl patirties stygiaus. Tai gali tapti problema, kai komanda nebeturės kur trauktis. Antra vertus, Jasikevičius yra lyderis, kuris savo patirtimi gali užpildyti visas spragas.
Apie neparankius varžovus
Šis čempionatas primena 2003 m. pirmenybes Švedijoje, kai Lietuva be pralaimėjimų žygiavo iki ketvirtfinalio, o ir vėliau nesustojo iki pat auksinio finalo. Sunku pasakyti, ar tai pavyks pakartoti šiemet. Šį kartą R.Butauto auklėtiniai gali sutikti stipresnę opoziciją. Lietuviai galingais žingsniais juda medalių link, bet ispanai, graikai ir prancūzai gali tarti savo žodį.
Graikijos ir Prancūzijos rinktinės lietuviams gali tapti sunkiai įveikiama kliūtimi. Žinoma, šiam teiginiui po įspūdingos pirmadienio pergalės prieš prancūzus atsirastų daug kontrargumentų, tačiau minėtų komandų propaguojamas lėtas žaidimas ir kieta gynyba neturėtų patikti baltų krepšininkams. Neparankiu varžovu galėtų tapti ir Rusijos nacionalinė komanda, nors ir susidaro įspūdis, kad lietuviai pastaraisiais metais su jais neturi vargo.
Apie „amerikiečių” indėlį
Manau, kad svarbų indėlį į Lietuvos pergales įdeda NBA rungtyniaujantys Darius Songaila ir Linas Kleiza. Pirmojo taiklūs metimai ir įkirtimai į baudos aikštelę yra puikus taškų šaltinis. Atrodo, kad D.Songaila ir Š.Jasikevičius krepšinio aikštelėje yra surišti nematomais saitais. Žinau, kad L.Kleiza pasiruošimo metu nedemonstravo solidaus žaidimo, tačiau Ispanijoje jis gerai įsitraukia į rungtynes nuo atsarginių žaidėjų suolelio ir suteikia Lietuvos ekipai naudos savo atletišku žaidimu bei atkovotais kamuoliais.
Apie bėdas
Didžiausia Lietuvos rinktinės bėda yra stabilumo stygius. Tai nėra tragiškas dalykas grupės varžybose: visiems pasitaiko geresnių ir blogesnių epizodų. Tačiau ilgai besitęsiančios kelių minučių prastos atkarpos atkrintamosiose varžybose gali labai brangiai kainuoti. Taip pat lietuvius turėtų jaudinti Š.Jasikevičiaus sveikatos būklė. Juk Lietuvos rinktinė kovoje dėl medalių rungtyniaus tris dienas iš eilės be poilsio, o tai dvi traumas patyrusiam lyderiui gali sudaryti fizinių problemų.
Apie lemiamą kovą
Norėčiau dar kartą išvysti Lietuvą ir Ispaniją finale, kaip buvo 2003 m. Tik šį kartą, prašau, su kitu laimėtoju (šypsosi). Tiesą sakant, toks finalas būtų pats logiškiausias, žvelgiant į tai, kokį žaidimą demonstruoja abi ekipos. Be to, abi komandos žaidžia akiai gražų krepšinį. Tai būtų svajonių finalas!
labai normalus ir objektyvus komentaras. Ar musiskiai taip sugebetu rasyti apie ispanus?