Trakų istorijos muziejaus archeologai, kasinėdami prie Lepelionių piliakalnio, prancūzų karvedį prisiminė ne savo noru – ši vieta liaudyje labiau žinoma Napoleono kepurės vardu.
Nebuvo nė dienos, kad archeologai neišgirstų Napoleono vardo. Ir taip daugiau nei dvi savaites. Susidomėjusieji kasinėjimais buvo įsitikinę, kad archeologai ieško Napoleono lobio ar prancūzų kareivių kapų. „Neieškom jokio Napoleono lobio. Nekasinėjam jokių prancūzų kareivių kapų”, – tokiais žodžiais archeologai nuvildavo tuos, kurie tikėdavosi išgirsti kitokį atsakymą. Lepelionių piliakalnis yra prie pat kelio Vilnius-Prienai, Prienų rajone, Stakliškių seniūnijoje. Pravažiuojantieji pro šalį susidomėdavo ir sustodavo pasiklausinėti. Tokių smalsuolių buvo išties daug. „Darbo dienomis stabteldavo 10-15 žmonių, o savaitgaliais – ir per 50”, – pasakojo ekspedicijos vadovas Vytautas Juškaitis. Įdomiausia, kad daugumos klausimai buvo tokie patys: apie Napoleono lobį ir kareivių kapus. „Jie nustebdavo sužinoję, kad Napoleonas čia niekuo dėtas, kad čia – daug senesni laikai: V-IX amžius. Kasinėjame jotvingių genties gyvenvietę”, – pasakojo Vytautas.
Pravažiuojantieji ne šiaip sau tikėjosi išgirsti apie Napoleono lobį: piliakalnis išties primena Napoleono kepurę ne tik savo forma. Vietos gyventojai pasakoja legendą, kad jį kepurėmis supylė Napoleono kareiviai.
Ekstrasensės patarimai
Šalia judraus kelio archeologai buvo labai populiarūs. Juos žmonės lankydavo ne tik smalsaudami, bet ir pasiryžę patarti. Būta ir jaunavedžių, ir ekstrasensės, ir bioenergetiko. „Ekstrasensė ekspedicijos dalyvius bandė įtikinti, kad piliakalnio vietoje stovėjo senovinė observatorija, apylinkėse pilna energetinių stulpų, o miške yra nematoma siena, kurią peržengus prasideda lietus. Ji pasakojo, kad čia dažnai nusileidžia ateivių kosminiai laivai. Mes tuo, aišku, nepatikėjome, bet į mišką, kuriame yra nematoma siena, vis dėlto nėjome. Dėl viso pikto. Kad lietus neprasidėtų. Antraip užtruktų ekspedicija”, – juokavo Vytautas.
Gyveno jotvingiai
Archeologai dar prieš kasinėjimus žinojo, ko čia galima tikėtis. Ir tikrai ne prancūzų kareivių palaikų ar Napoleono lobio. Čia turėjo būti gyvenvietė, kurioje gyveno jotvingių gentis – dainaviai. Kad tai jotvingių gyvenvietė, rodo šalia jos esantis miniatiūrinis piliakalnis. Jotvingiams būdingi būtent tokie piliakalniai. Aptiktos stulpavietės liudija apie čia stovėjusius pastatus. Rasta įdomių radinių, kurie leidžia gana tiksliai datuoti gyvenvietę. Archeologai rado lankinę segę, kuri datuojama V-VII amžiumi. Taip pat geležinį lazdelinį smeigtuką. Segėmis ir smeigtukais susegdavo rūbus, jie pakeisdavo sagas. „Ypač svarbus radinys yra segė, kadangi jos visą laiką, priklausomai nuo mados, sparčiai kisdavo. Dėl šios priežasties galima tiksliau datuoti pačią gyvenvietę. Segė įdomi tuo, kad rasta ne kapinyne, o gyvenvietėje. Gyvenvietėse papuošalų aptinkama retai”, – sakė Vytautas. Aptikta daug gruoblėtų puodų šukių. Puodai būdavo dideli, juose laikydavo maisto atsargas. Aptikti trys moliniai verpstukai, galąstuvas, iš rago pagamintas papuošalas su skylute centre. Rastas geležies šlakas liudija apie tai, kad šioje gyvenvietėje buvo apdirbama geležis. Taip pat aptikta gyvūnų kaulų. Pagal juos bus galima nustatyti, ką čia gyvenę jotvingiai valgė, kokius gyvulius augino.
Netoli Lepelionių yra ir daugiau panašių piliakalnių, šalia kurių taip pat gyveno jotvingiai. Tai Lavariškių, Mošos, Beižionių piliakalniai. Jotvingiai gyveno dabartinėje Suvalkijoje, Dzūkijoje, Baltarusijos šiaurės vakaruose ir Lenkijos šiaurės rytuose.
Vos nežlugo kasinėjimai
Ekspedicija galėjo baigtis dar neprasidėjusi. Mat paaiškėjo, kad žemė, kurioje planuojama kasinėti, yra ne valstybės, o privati valda. „Jau pradėjus statyti palapines ir matuoti perkasą, atėjo vietos gyventojas ir pasakė, kad ši žemė yra Kęsto iš Lelionių. Gerai, kad Kęstas dėl tyrimų buvo nusiteikęs geranoriškai ir leido kasti. Jis pasakojo, kad Smetonos laikais toje vietoje, kur kasinėjome, jo senelis ardavo lauką. Ardavo ne tik lauką, bet ir patį piliakalnį”, – pasakojo V.Juškaitis.
Trakų istorijos muziejaus archeologai žada ir kitais metais tyrinėti šią gyvenvietę. Tyrimų tikslas – plačiau pažinti mažai tyrinėtas senovines gyvenvietes prie miniatiūrinių piliakalnių.
tokio nesamoningo pusliapio nemačiau šlamštas 👿