Smegenų veikla priklauso nuo lyties. Teisingiau pasakius, trūkstant lytinių hormonų, smegenys sensta greičiau. Tai žinota jau anksčiau, o dabar ir statistiniai duomenys patvirtino, kad senatvinė silpnaprotystė, Alzheimerio ir Parkinsono ligos dažniau paliečia moteris nei vyrus.
Tai kaina už ilgesnę gyvenimo trukmę, nes vyrai miršta anksčiau. Ši priklausomybė dažniau pasireiškia 80-metėms moterims, paprastai našlėms arba vienišėms, kurios neturi visuomeninių ar kultūrinių interesų, skaidrinančių pilką senatvę. O menopauzė? Iki šiol ją siejo su psichosocialiniais ligos recidyvais, bet niekada su ligos priežastimi. Tačiau neseniai pradėjo daugėti hipotezės apie moteriškų hormonų estrogenų įtaką pilkajai smegenų masei šalininkų. Tyrimai patvirtina šias prielaidas. Majo (JAV) klinikos mokslininkų atliktame epidemiologiniame tyrime dalyvavo 4,6 tūkst. moterų. Gauti du rezultatai. Pirma, kuo anksčiau nutrūksta estrogenų gamyba, tuo su amžiumi labiau didėja neurodegeneratyvių rizikų pavojus. Antra, pakaitinė hormonų terapija kaip smegenų apsauga prasminga tik 50-55 metų moterims. Kalbama apie naudos ir rizikos pusiausvyrą, nes pakaitinė terapija sukelia sunkių šalutinių efektų, kenkiančių širdies ir kraujagyslių sistemai, provokuojančių navikų atsiradimą. Kitaip tariant, pakaitinė terapija po 60 metų gali sukelti kitų patologijų ir panaikinti teigiamą estrogenų poveikį neuronams. Turint tikslą apsaugoti smegenų veiklą, pakaitinė terapija pirmiausia rekomenduojama 50-55 metų moterims tuo atveju, jei buvo pašalinta viena ar abi kiaušidės. Taip pat ir toms, kurioms dar neatėjo menopauzė. Menopauzę išgyvenančioms moterims po 60 metų šalutiniai pakaitinės terapijos poveikiai gali neduoti rezultato. Nepaisant to, jog nauji hormoniniai kokteiliai, skiriami tinkamesnėmis dozėmis, tapo saugesni.