Baigtas pirmas Lietuvoje darbdavių, profesinių sąjungų ir Vyriausybės atstovų projektas „Socialinė partnerystė per neformalų bendravimą, kultūrą ir sportą”. Jis padėjo geriau suprasti vieniems kitų tikslus ir rasti bendrą kalbą.
Į baigiamąjį projekto „Socialinė partnerystė per neformalų bendravimą, kultūrą ir sportą” renginį, vykusį Molėtų rajone, suvažiavo darbdavių ir profsąjungų atstovai su šeimomis iš Kelmės, Skuodo, Klaipėdos, Ukmergės, Jonavos, Rokiškio, Kupiškio, Tauragės, Kauno, Palangos, Kretingos, Pasvalio, Biržų ir Vilniaus. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos viceministras Povilas Vytautas Žiūkas apžvelgė socialinės partnerystės ištakas bei perspektyvas Europoje ir Lietuvoje. Pasak jo, socialinį teisingumą įtvirtina įvairūs teisės aktai, tarp jų – Europos pagrindinių teisių chartija ir Darbo kodeksas. „Europos Komisija toliau skatins socialinę partnerystę, kad ji apimtų įvairių profesijų žmones, įtrauktų juos į daugiašales derybas”, – teigė P.V.Žiūkas.
Lietuvoje socialinę partnerystę imta plėtoti 1991 metais, įkūrus Trišalę tarybą, sudarytą iš darbdavių, profesinių sąjungų ir Vyriausybės atstovų. Jie, kaip lygiaverčiai socialiniai partneriai, demokratiškais pagrindais pradėjo spręsti visus klausimus, susijusius su darbu ir darbo užmokesčiu bei darbuotojų perkvalifikavimu. Tačiau prabėgo keleri metai, kol socialiniai partneriai išmoko įsiklausyti į vieni kitų nuomonę, o Trišalė taryba iš formalios tapo darbinė. Vėliau ją papildė specialiosios trišalės tarybos arba komisijos, narpliojančios specifinius, pavyzdžiui, profesinio mokymo, klausimus. Susikalbėti, rasti visiems priimtinus sprendimus padėjo neformalūs ryšiai, užsimezgantys sporto aikštelėse ar kultūros renginiuose.
Įgyvendinant projektą „Socialinė partnerystė per neformalų bendravimą, kultūrą ir sportą” Prienuose, Molėtuose, Ignalinoje ir Vilniuje vyko apskrito stalo diskusijos mokesčių politikos, regionų netolygios plėtros, emigracijos, Streikų įstatymo liberalizavimo poveikio ekonomikai ir kitomis visuomenei aktualiomis temomis. Vilniuje socialiniai partneriai ne tik diskutavo, bet ir surengė savo komandų krepšinio rungtynes. Projekto tikslas – ieškoti visuomenei aktualių problemų sprendimo, aktyviai keistis žiniomis, švelninti standartinį socialinių statusų įvaizdį.
Kaip parodė atsakymai į vieno socialinių partnerių – Lietuvos pramonininkų konfederacijos – išplatintas anketas, šis projektas tikslą pasiekė: 78 proc. pildžiusiųjų anketas teigė sužinoję naujos informacijos, 42 proc. patys siūlė diskusijų temas. Visi buvo vienos nuomonės, kad šį projektą reikėtų tęsti, nes jis sustiprino partnerystę. Kita vertus, žmonės pageidavo ateityje per diskusijas matyti daugiau ministrų, aukšto lygio profesionalų. Buvo siūloma
socialinę partnerystę stiprinti ir kituose miestuose, kolektyvuose, nes labai daug klausimų sėkmingai sprendžiama vietose – regionų profsąjungos ir darbdavių organizacijose.
Anot Vyriausybės kanclerio Valdemaro Serapino, ateityje į diskusijas reikėtų įtraukti akademinę visuomenę, nepriklausomus ekspertus. Žemės ūkio ministrės Kazimieros Prunskienės manymu, ypač svarbu socialinę partnerystę plėtoti Lietuvos kaimo bendruomenėse, apimti kaimo verslus ir savivaldą.
„Per baigiamąją projekto diskusiją buvo aptarta daug įdomių dalykų. Reikia džiaugtis, kad socialinė partnerystė išsiplėtė – apima ir Investuotojų forumą, ir Žurnalistų sąjungą, o tai kur kas daugiau nei Trišalė taryba. Svarbu ir tai, jog socialinė partnerystė bus plėtojama ateityje”, – LŽ pabrėžė Ūkio ministerijos valstybės sekretorius Gediminas Miškinis.
Projektą „Socialinė partnerystė per neformalų bendravimą, kultūrą ir sportą” šiemet organizavo Lietuvos verslo darbdavių konfederacija. Projekto socialiai partneriai – Lietuvos pramonininkų konfederacija, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija, Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas”, Lietuvos savivaldybių asociacija, asociacija Investuotojų forumas, Lietuvos žurnalistų sąjunga, Seimas ir Vyriausybė.
Parengta bendradarbiaujant su Ūkio ministerija