Konkurencinėje kovoje neatsilaikęs Kauno prekybos centras „Dainava” bando atsitiesti užsienio kapitalo pagalba. Tačiau projekto detalės kruopščiai slepiamos. Neoficialiomis žiniomis, Kaune investuoja latvių verslininkai.
Jau kurį laiką tuštuma pirkėjus gąsdinantis, vos prieš pustrečių metų vietoje sovietmečiu saldainių rojumi vadintos „Viešnagės” atsidaręs prekybos centras „Dainava” bankrutuoja. Tokios kalbos vis dažniau pasigirsta tarp greta gyvenančių kauniečių ir centro darbuotojų. Bet kokie bandymai išsiaiškinti, ar virš prekybos centro iš tiesų pakibo Damoklo kardas, patirdavo nesėkmę.
Slaptas sandoris?
Kiek daugiau papasakoti apie prekybos centro ateitį atsisakė ir „Dainavą” valdančios bendrovės „Nuova” direktorė Liuda Leskauskienė. „Tai padaryti gali tik savininkai. Planų yra, jie labai konkretūs, tačiau ne laikas apie tai kalbėti viešai”, – LŽ tvirtino L.Leskauskienė.
LŽ duomenimis, prekybos centrą nuo galimo visiško žlugimo gali išgelbėti tik vakar su užsienio verslininkais planuota pasirašyti pirkimo ir pardavimo sutartis. Tačiau centro valdytojai kategoriškai atsisakė pateikti bet kokią informaciją apie galimą sandorį, esą ji yra slapta.
Nežinomybės nuo pavasario kankinami prekybos plotus centre nuomoję verslininkai savo ateities nežino. Jų teigimu, „Dainavos” pardavimo data kaitaliota keliskart. Dėl to administracija jau pusmetį nesudaro naujų nuomos sutarčių ir šiuo metu centre dirba tik tie verslininkai, kurių sutarčių laikas dar nesibaigė. Tačiau ir jie žino, kad veikiausiai teks keisti ateities planus.
Graži pradžia
„Dainava” duris atvėrė 2005-ųjų vasarį viename tankiausiai apgyventų miesto mikrorajonų. Gyventojų skaičius šioje teritorijoje viršija 80 tūkst., tad projekto įgyvendintojams net keli šalia įsikūrę panašios paskirties objektai neatrodė grėsmingi. Pagal europinius standartus suprojektuota „Dainava” atrodė moderni, jauki ir patogi. Čia įrengta daugiau nei 300 vietų automobilių stovėjimo aikštelė, dėl pirkėjų saugumo stebima vaizdo kamerų. Tačiau netrukus paaiškėjo, kad rinkodaros politika buvo pasirinkta klaidingai. Apie 15 mln. litų kainavęs objektas buvo priverstas peržiūrėti savo strategiją.
Keitė koncepciją
Pernai „Dainavos” vadovai paskelbė pradedantys orientuotis į išparduotuves. Planuota, kad daugiau kaip pusė iš 50 nuomininkų užsiims būtent tokia veikla. Atrodė, kad pirkėjai grįš, tačiau netrukus euforija nuslūgo. Negelbėjo net bandymai organizuoti renginius ir kita. Kai sėkmingai atsinaujino ilgai merdėjęs prekybos centras „Molas”, „Dainava” ėmė tuštėti. Jau nuo šio pavasario didžiuma kadaise nuomotų patalpų stovi tuščios ir dar labiau atstumia vis rečiau beužklystančius pirkėjus.
Krizės ženklai
„Dainava” – ne vienintelis krizės kamuojamas prekybos centras laikinojoje sostinėje. Dėl savininkų kaitos ir jų tarpusavio nesutarimų niekaip neprasideda Laisvės alėjoje esančio „Merkurijaus” rekonstrukcija, visiškai neaiškus „Kalniečių” likimas, vietos rinkoje nerado ir bankų apsuptyje visiškai ištirpęs prekybos centras „Sostinė”.