Kas leidžiama Jupiteriui, neleidžiama jaučiui, bet ką daryti, jei Lietuvoje pridygo jupiterių kaip grybų po lietaus?
Kalbu apie karą mūsų keliuose, kuriuose tvarkingi vairuotojai kenčia nuo siautėjančių piktadarių. Kitaip jų pavadinti neapsiverčia liežuvis.
Jei nukentėtų vien tie piktadariai, kurie paprastai būna jauno amžiaus piliečiai, dar būtų galima sakyti, kad patys prisišaukė nelaimę, nors ir tokių gaila. Bet kai nuo piktavalio automobilio žūva ir pavieniai niekuo neprasikaltę žmonės, ir net ištisos šeimos su moterimis bei vaikais, to jau per daug net JE Respublikos prezidentui. Tik nežinau, ar jo vairuotojas pats nepažeidžia Kelių eismo taisyklių, kaip Seimo pirmininko vairuotojas, o pirmininkas to net „nepastebi”, nes labai skuba į itin svarbų renginį, sakykim, valgyti pas uošvę blynų, kol tie dar neatšalo.
Tačiau tai, kas neleidžiama jaučiui, leidžiama Jupiteriui. Taip mano ne vien aukščiausi valstybės pareigūnai, kurie turėtų asmeniniu pavyzdžiu rodyti visiems, kad pripažįsta įstatymo viršenybės principą ir kad Lietuvoje nėra nei jupiterių, nei jaučių.
Bėda, jog jupiterių Lietuvoje pridygo kaip grybų po lietaus. Jiems maga išgerti iki kelių promilių, o paskui važiuoti su vėjeliu. Jupiterių nebepajėgia sutvarkyti ir angelai sargai.
Ir ką tu jiems padarysi? Išrašysi baudą – nemokės, o turto, pasirodo, neturi jokio, nes viskas yra tėvo, motinos ar dar kieno nors, mašina, aišku, irgi ne jo.
Mūsų angelai sargai turi ilgiausią sąrašą „nemokių” pažeidėjų. Atimsi iš tokio vairuotojo pažymėjimą, o kam jo – gali ir taip važinėti. Pagaus, išrašys baudą – tegul rašo, vis tiek nemokėsiu, nes neturiu nei pajamų, nei turto. Ir taip pasaka be galo. Vargsta mūsų angelai sargai. Dieve, duok jiems už tai dangaus karalystę, kai ateis metas, atleisk jiems už tuos nedidelius prasižengimus, kuriuos padaro ne iš visko pertekusio gyvenimo, bet iš vargo.
Griežti angelai sargai visokio plauko nenaudėliams, bet mūsų apsaugoti ir labai norėdami negali. Tad gal padėkime jiems griežtindami Administracinių teisės pažeidimų kodeksą ir didindami baudas? O ką tai duos? Jei nemoku mažų baudų, nemokėsiu ir didelių.
Taigi ar yra koks nors apynasris tiems jupiteriams? Sakyčiau, yra ir net du pasirinktinai. Vienas jų – apspangusius nuo „alaus” vairuotojus nedelsiant išlaipinti iš mašinos ir kokiai savaitei ar net mėnesiui uždaryti į areštinę, pageidautina su visko mačiusiais jos senbuviais. Tegul išsiblaivo ir atvėsta. Savo akimis pamatys, kaip iš Jupiterio atvirsta į nušiurusį jautį.
Tokia priemonė atsieis valstybei pinigo. Juk reikės tą jautį sočiai šerti ir prižiūrėti, kad neišdumtų lauk. Tačiau kad kiek tai kainuotų, kiekvieno žmogaus smurtinė mirtis – tai kaltinimas valstybei, jog ji nevykdo savo pareigų. Kiekvieno žmogaus apsaugojimas nuo priešlaikinės mirties negali būti vertinamas jokiais pinigais. Tai tiesiog šventa valstybės pareiga.
Jei stinga pinigų, yra ir kitas, kur kas radikalesnis būdas, kaip suvaldyti jupiterius. Tai – konfiskuoti automobilį, jeigu jį vairuoja „ant kamščio užlipęs” pilietis. Konfiskuoti ir/ arba parduoti per aukcioną arba perduoti jį senais automobiliais besidžiaugiančioms įstaigoms.
„O kaip dėl šventos nuosavybės teisės?” – paklaustų liberalas. Girtas žmogus prie vairo yra potencialus žudikas, o jo automobilis – tokia pat žudymo priemonė kaip pistoletas su duslintuvu arba tokio ilgio peilis, kuriuo perdūrus žmogų galima ant smaigalio pakabinti skrybėlę. Tad saugokime savo piliečius nuo piktadarių ne vien paskaitomis apie saugų eismą ar alkoholio žalą. Jos tiems asmenims pro vieną ausį įeina, pro kitą išeina – neužsibūna galvoje nė sekundės. Jei darbais, o ne žodžiais norime ilgalaikių paliaubų keliuose ir branginame kiekvieną pilietį, tarp jų ir patį Jupiterį.