Vis labiau įsibėgėjančią infliaciją Lietuvoje gena didėjančios maisto produktų ir komunalinių paslaugų kainos, kurios dar augs ir artimiausioje ateityje. Skaudžiausiai tokia įvykių raida atsiliepia mažesnes pajamas gaunantiems gyventojams – jų juntama infliacija yra pusantro karto didesnė nei statistinė, konstatuoja „Hansabanko” specialistai.
„Tikėtina, kad iki metų pabaigos kainos toliau sparčiai augs, tad bankas vidutinės metinės infliacijos prognozę greičiausiai padidins nuo 4,5 iki 4,7-5 proc.”, – sako „Hansabanko” Finansų rinkų tarnybos vadovas Tomas Andrejauskas.
Rugpjūtį sparčiausiai brango maistas
„Infliacija Lietuvoje „įsibėgėja”: jei sausį ji siekė 4 proc., tai rugpjūtį – jau 5,5 proc. Didžiąja dalimi infliacijos augimą lemia didėjančios maisto produktų ir komunalinių paslaugų kainos. Šių kainų augimo tendencija išliks ir ateityje”, – sako T.Andrejauskas.
Banko specialistai pastebi, jog net pusę rugpjūčio mėnesio infliacijos lėmė išaugusios maisto produktų kainos, kurios, lyginant su 2006 metų rugpjūčiu, išaugo daugiau nei 10,5 proc.
„Iš maisto produktų sparčiausiai brangsta duona, grūdų produktai bei aliejus. Lietuvoje tai vyksta ne tik dėl augančių darbo jėgos sąnaudų, bet ir dėl žaliavų brangimo. Javų kainos stipriai pašoko visame pasaulyje, nes dėl oro sąlygų mažėja pasiūla, o štai paklausa, didėjant besivystančių šalių perkamajai galiai, vis auga. Dėl pasiūlos bei paklausos neatitikimo įvairiose pasaulio šalyse brangsta pienas bei jo produktai, todėl kyla šios produkcijos kainos ir Lietuvoje”, – sako T.Andrejauskas.
Būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro kainų augimas sudarė ketvirtadalį metinės rugpjūčio mėnesio infliacijos. Daugiausiai šią kainų grupę didina komunalinės paslaugos, ypač šilumos energija, elektra ir dujos, prie bendros tendencijos prisideda būsto nuoma ir remontas. Nuomotis būstą šiuo metu kainuoja apie 25% daugiau nei prieš metus, o remonto paslaugos per metus pabrango virš 20%.
„Hansabanko” analitikai pastebi, kad komunalinių paslaugų kainas aukštyn dar gali stumtelėti numatomas gamtinių dujų brangimas. Gamtinių dujų kainos tiesiogiai veikia buityje naudojamų dujų, netiesiogiai – karšto vandens ir centrinio šildymo bei elektros energijos – įkainius.
Kyla ir kitų paslaugų kainos, kurių augimą įtakoja bendra situacija Lietuvos vidaus rinkoje – vis didėjanti paklausa ir įtampa darbo rinkoje. „Pavyzdžiui, brangsta sveikatos priežiūros paslaugos, kadangi medicinos paslaugų įkainiai keliami siekiant padidinti atlyginimus medikams ir slaugytojams. Auga ir viešbučių bei restoranų paslaugų kainos. Pastarąsias stipriai veikia tiek minimalios mėnesinės algos didinimas, tiek maisto kainų augimas”, – sako T.Andrejauskas.
„Pensininkų infliacija” viršija 8 proc.
„Hansabanko” analitikai pastebi, jog tokia vartojimo kainų raida labiausiai nepalanki mažesnes pajamas gaunantiems gyventojams, kurių išlaidos maistui ir komunalinėms paslaugoms sudaro itin didelę šeimos biudžeto dalį.
„Vienas iš galimų rodiklių tokiai infliacijai vertinti yra Statistikos departamento skaičiuojama vadinamoji „pensininkų infliacija”, kai infliacija įvertinama pagal pensininkų vartojimo išlaidų krepšelį. Statistikos departamento 2006 m. duomenimis, tokiame krepšelyje maistas sudaro 53,8% visų išlaidų; būsto, vandens, elektros ir kt. – 14,5%, sveikatos priežiūra – 10,3%. Kitaip sakant, apie 80% visų išlaidų yra skiriama sparčiausiai augančių kainų grupėms. Metinę infliaciją perskaičiavus pagal šį krepšelį, ji „šokteli” apie pusantro karto ir viršija 8%”, – pastebi T.Andrejauskas.
„Tokia infliacijos raida ne tik didina socialinę nelygybę, bet ir gali skaudžiai atsiliepti Lietuvos ekonomikos būklei. Litas šiandien yra gerokai vertingesnis, nei gali būti rytoj, todėl ir išleidžiamas jis vartojimui. Tokią infliacijos inerciją yra ypatingai sunku suvaldyti ir dabar ypač aktualu, kad Vyriausybė atkreiptų deramą dėmesį į vyraujančias tendencijas ir kitų metų biudžete reikšmingai nedidintų išlaidų, o kaip tik pasistengtų jį subalansuoti”, – komentavo T.Andrejauskas, pridurdamas, kad šiuo metu yra labai tinkamas laikas vyriausybei imtis priemonių, skatinančių taupymą ir ribojančių vartojimą.