Klaipėdoje daugėja daugiabučių, kurių gyventojai siekia mažinti šilumos suvartojimą, renovuodami savo būstus.
Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros Klaipėdos regiono padalinio duomenimis, šiuo metu daugiabučių namų modernizavimo programoje dalyvauja 36 uostamiesčio daugiabučių namų savininkų bendrijos (DNSB).
Ar iš tiesų renovacija toks sudėtingas ir brangus malonumas kaip atrodo vis nesiryžtantiems jos pradėti? Kodėl kai kurie klaipėdiečiai vis dėlto buriasi į bendrijas ir investuoja į savo būstus, pasinaudodami valstybės ir savivaldybės teikiama parama? Ar renovacija atsiperka ir kiek įmanoma sutaupyti, net minimaliai atnaujinus seną namą? Apie tai teiravomės daugiabučių renovaciją iniciavusių DNSB pirmininkų.
Privertė kiauras stogas
Kooperacijos g. 3 namo situaciją iki renovacijos DNSB „Nendrė” administratorė Stasė Sudintienė vadino dramatiška. Didžiausia prieš 40 metų statyto namo bėda buvo stogas. Kai kuriose vietose stogo plokštės net buvo įlūžusios. Rezultatas – per apipelijusias sienas žliaugė vanduo, baldai stovėjo apdangstyti plėvele, o nuolatiniais gyventojų palydovais buvo tapę puodai ir „bliūdai”.
Kita namo problema – susidėvėjusios vandens perdavimo sistemos, užkalkėjusi vandens cirkuliacinė sistema. Dėl to kai kurie butai jau nebeturėjo karšto vandens arba jis buvo drungnas, o kituose vanduo bėgdavo plona srovele ir grasino visai prapulti. Nemažai problemų kėlė ir išbalansuota šildymo sistema – beveik pusė namo gyventojų buvo savavališkai pasididinę radiatorių skaičių. Dėl to vieni gyventojai kaisdavo ir būdavo priversti vėdinti butus, kiti – atvirkščiai, tenkinosi vos 14 laipsnių temperatūra.
„Žmonės purkštaudavo, kad nemokės mokesčių, tačiau situacijos neįmanoma buvo pagerinti, nesiimant radikalių priemonių”, – sakė S. Sudintienė.
2003 metais Kooperacijos 3 name buvo įkurta bendrija. Kaip sako pašnekovė, privertė gyvenimas, o tiksliau – kiauras stogas. Nors žmonės ir matė, kad situacija nepatenkinama, tačiau įkalbinėti vis tiek teko. Ypač, apatinius aukštus, kuriems stogas mažai rūpėjo.
Moka 20 proc. mažiau
Nors Kooperacijos g. 3 namo fasadas ir nedaug pasikeitė, jo viduje naujovių nemažai. Pirmiausiai buvo suremontuotas namo stogas. Bendrija iš banko ėmė paskolą, 30 proc. išlaidų padengė valstybė.
Kiek vėliau buvo pakeisti visi name esantys vamzdynai bei vidaus šildymo sistemos, įrengtas automatizuotas šilumos centras. Kiekviename bute sumontuoti šilumos reguliatoriai – dalikliai. Todėl šilumą gyventojai gali reguliuoti pagal poreikį. Didžioji dalis gyventojų keitė langus, buvo įdėtos sandarios laiptinių durys, renovuotos laiptinės, cokolis.
Pasak S. Sudintienės, už šiuos pranašumus kiekvienas butas moka skirtingai. Atsižvelgiant į tai, kiek ir kokių darbų buvo atlikta, koks buto plotas. Tačiau vidutiniškai 3 kambarių butui renovacija (neskaitant langų keitimo butuose) atsiėjo apie 4 tūkst. litų. Tad už visus atliktus darbus (ir stogo remontą) gyventojams kas mėnesį tenka mokėti nuo 15 iki 40 litų kartu su palūkanomis. Mažas pajamas turintiems gyventojams valstybė apmoka pradinį įnašą ir skiria kompensacijas paskolos grąžinimui. S. Sudintienės teigimu, tai tikrai nėra didelės sumos, ypač prisimenant, kad labai pagerėjo gyvenimo sąlygos.
Žmonės dabar visuomet turi karštą vandenį, karštą gyvatuką, šilumos punktas automatiškai reguliuoja šilumos suvartojimą namo šildymui pagal lauko temperatūrą, o dar patys žmonės bute gali pasirinkti – gyventi šilčiau ar vėsiau. Be to, mokesčiai už šildymą sumažėjo apie 20 proc.
„Nors pradžia ir nebuvo lengva, žmonės įsitikino, kaip tai naudinga. Ir į tolimesnę renovacijos perspektyvą žiūri geranoriškai. Po renovacijos – man kaip atostogos, problemų name beveik nebeliko”, – džiaugėsi S. Sudintienė.
„Užsikrėtė” visa gatvė
Panašų kelią – renovaciją pradėti nuo vidaus šildymo sistemų ir šilumos centro modernizacijos – pasirinko ir šalia esantis Kooperacijos g. 3a namas. Šiame name įkurtos „Ramovės” bendrijos pirmininkas Kazys Algirdas Markevičius juokauja, kad šeši Kooperacijos gatvės „kvartalėlio” namai renovacija „užsikrėtė” vienas nuo kito. Įdomu tai, kad Kooperacijos 3a name kone du trečdaliai gyventojų yra pensininkai. Tai puikus įrodymas, kad renovuoti namą įmanoma net ir gaunant minimalias pajamas. Juolab kad į pensininkų socialinį statusą atsižvelgia ir valstybė, suteikdama jiems lengvatas.
„Ramovė” šilumos taupymo programą pradėjo nuo paprastų priemonių. Užmūrijo įėjimą į rūsį iš lauko ir kas antrą laiptinės langelį. Pasak K. A. Markevičiaus, per nereikalingas angas „garuoja” šiluma, jos nėra saugios, nepatogu valyti laiptines. 1965 m. statyto namo problemos panašios kaip ir kaimystėje esančio daugiabučio – visiškai susidėvėję vandentiekio vamzdynai, išbalansuota šildymo sistema. Visa tai buvo iš pagrindų renovuota, įrengta dvivamzdė šildymo sistema, modernus šilumos centras, kiekviename bute – individualus reguliavimas.
„Sunku pradėti, o paskui viskas klostosi savaime. Didžiausia problema – kvalifikuotų statybininkų trūkumas. Dėl to ne visada darbai atliekami kokybiškai”, – dėstė K. A.Markevičius.
Kol kas „Ramovė” pilnai susitvarkė vamzdynus ir šildymo sistemas, langai – nekeisti, o stogas – ateityje. Už atliktus darbus gyventojai moka po 15-20 litų, o akivaizdžią naudą pajuto jau po pirmojo šildymo mėnesio. Anksčiau K. A. Markevičius už 4 kambarių buto šildymą mokėjo apie 280 litų, o dabar – 110-120 litų per mėnesį. Jis įsitikinęs, kad tokį rezultatą davė kompleksinė – šilumos centro ir šildymo sistemų – renovacija. Šiluma dabar naudojama racionaliai, o ne iššvaistoma vėjais.
Renovaciją pradėjo nuo sienų
Bendrijos „Tauras” pirmininkė Aldona Jurevičienė įsitikinusi, kad daugiabučio modernizaciją būtina pradėti nuo namo sienų ir stogo šiltinimo.
„Kokia prasmė iš pradžių keisti šilumos mazgą, jeigu šiluma išgaruos per kiauras sienas?”, – svarstė A. Jurevičienė.
Statybininkų g. 32 namas, kuriame įkurta bendrija „Tauras”, gerokai „jaunesnis” už Kooperacijos g. namus. Jam „tik” 34 metai. Antra vertus, tai blokinis namas, kurio pagrindinė bėda buvo per blokų siūles besiveržiantis vanduo.
„Tapusi bendrijos pirmininke, gyventojams pasiūliau nelipdyti sienų pinigais, lopant siūles, o geriau iš pagrindų renovuoti”,- pasakojo A. Jurevičienė. Namo sienos buvo padengtos 10 cm, o stogas – 12 cm vatos sluoksniu. Taip pat apšiltintas ir namo cokolis.
„Tauras” pasinaudojo ne tik bendrijos sukauptais pinigais (10 proc.), bet savivaldybės (30 proc.) bei valstybės (25 proc.) teikiama parama. Taip pat bendrija savo vardu paėmė paskolą 15 metų. Paklausta, kiek namo gyventojams tenka mokėti už gražiai tvarkomą pastatą, bendrijos pirmininkė pavyzdžiu nurodė savo 2 kambarių 47 kv. metrų ploto butą. Stogo, langų, galinės sienos šiltinimas jai kainavo 3,5 tūkst. litų. Kai kurie gyventojai pinigus įnešė iš karto, kiti moka dalimis.
Šiuo metu „Tauro” bendrija renovuoja šilumos mazgą bei namo vamzdynus. Tvarko balkonų fasadus bei pagal bendrą projektą juos stiklina. Dar šiemet bus atlikti elektros instaliacijos darbai, nes name jau „tirpsta” laidai. Šiems darbams finansuoti valstybės parama sudarys 50 proc. Renovuojantiems namus A. Jurevičienė patarė geriau samdyti brangesnes, bet tikrai kokybę garantuojančias statybos bendroves.
„Dabar žmonės jau suprato renovacijos naudą, džiaugiausi, kad pradėjome. Na, o pirmininkui reikia daug kantrybės, norint viską sužiūrėti. Tačiau būsto renovacija nėra tokia sunki, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Daug padeda Būsto agentūros darbuotojai. Viskas padaroma, o ir kainos įkandamos net vidutines pajamas gaunančioms šeimoms. Patys matote, koks akivaizdus rezultatas pasiekiamas per metus”, – džiaugėsi A. Jurevičienė, rodydama iš toli šviečiantį namą.
Svarbiausia – įkalbėti gyventojus
Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros Klaipėdos regiono padalinio vadovo Eugenijaus Šimonio teiravomės, su kokiomis problemomis dažniausiai susiduria norintys renovuoti namus. Anot jo, svarbiausia, kad bendrijos pirmininkas įtikintų gyventojus, jog šie pasiryžtų renovuoti namą. Svarbu, kad žmonės įsigilintų į skaičius, o ne atmestų juos vos tik išgirdę pradinę sumą, kuri neretai išgąsdina.
„Tarkime, renovacijos sąmata – pusė milijono litų. Tačiau, jeigu gaunama 50 procentų siekianti valstybės parama, lieka tik 250 tūkstančių. Realiai tai nėra didelė suma. Kaip rodo patirtis, žmonės ne tik sėkmingai išsimoka už atliktus darbus, bet dar ir sutaupo”,- sakė E. Šimonis.
Pasak jo, ilgiausiai trunka techninio projekto parengimas ir darbus atliekančių rangovų parinkimas. Reikia neužmiršti, kad statybos darbai bei medžiagos brangsta milžiniškais tempais. Šiuo metu pradinis renovacijos etapas – energetinio audito bei techninio projekto parengimas – kainuoja apie 2,5-3 tūkst. litų. Bankai noriai teikia paskolas palankiomis sąlygomis, o dokumentai sutvarkomi gana greitai.
Klaipėdoje, ypač rajonuose, šiemet pastebimas renovacijos projektų bumas. Klaipėdoje dar šiemet (jei leis metrologinės sąlygos) turėsime bent 5 renovuotus namus, panašius į DNSB „Lelija”, o kitais metais – dar 10-15.
„Nemažai įtakos turėjo iki 50 procentų padidėjusi valstybės parama. Renovacijos ledai pajudėjo ir dėl to, jog kasmet brangsta ir taip nepigi šiluma”,- mano E. Šimonis.
Kito recepto, kaip mažinti išlaidas už šilumą, nežino ir AB „Klaipėdos energija” Šilumos pardavimo ir rinkodaros departamento direktorius Virginijus Zutkis.
„Turime mažinti šilumos suvartojimą. O tai įmanoma tik renovuojant senus daugiabučius. Lietuvos gyventojai yra tarp labiausiai šilumos energiją švaistančių ir mažiausiai dėmesio namų renovacijai skiriančių europiečių. Lenkijoje pastarąjį dešimtmetį buvo renovuota daugiau kaip pusė senų daugiabučių, o šilumos energijos švaistymas sumažintas beveik trečdaliu. Mūsų pasiekimai dar gana kuklūs. Tačiau džiugu, kad vis daugiau klaipėdiečių nori efektyviau naudoti šilumą ir pasiryžta modernizuoti savo namus”, – sakė V. Zutkis.