Kai kuriose šalyse studijų mokesčių visai nėra, o Didžiosios Britanijos universitetai iš lietuvių jų neima
Lietuvos aukštosioms mokykloms kas pusmetį renkant tūkstantines įmokas, neretai guodžiamasi, kad studijos užsienyje dar brangesnės. Tačiau didelių investicijų reikalauja gyvenimas svečioje šalyje, o ne mokestis už mokslą.
Veržiasi į užsienio universitetus
Studijų užsienyje informacijos centro projektų koordinatorė Renata Kraujelienė teigė, jog jaunimas mokytis į užsienį veržiasi ne todėl, kad nepasitiki lietuviška aukštojo mokslo sistema, bet vienu šūviu nori nušauti du zuikius: įgyti žinių ir pažinti pasaulio.
Kasmet daugėja norinčiųjų įgyti Didžiosios Britanijos, Skandinavijos, kitų šalių universitetų diplomus. Populiarios išlieka ir vieną semestrą trunkančios mainų programos. Vis labiau kosmopolitiškesnis lietuvių jaunimas tampa dėl platesnių galimybių studijuoti užsienyje, ir tai daryti pigiau nei gimtinėje.
„Pernai Vytauto Didžiojo universitete baigiau bakalauro studijas, stojau į magistrantūrą. Patekau tik į papildomą vietą. Už galimybę tęsti mokslus turėjau susimokėti beveik du su puse tūkstančio už semestrą, todėl pasirinkau studijas Didžiojoje Britanijoje”, – pasakojo Vida.
Šioje šalyje jau kelerius metus gyvena merginos brolis, tad būstu rūpintis nereikės. Kitoms išlaidoms užsidirbti jai pakaks susirasti darbą keliolikai valandų per savaitę.
Trečiojo kurso studentė Lina Kazakevičiūtė nusitaikiusi į JAV, kur su nemokamomis studijomis kur kas sudėtingiau nei Lietuvoje. Ji tikisi pasinaudoti populiariausia magistrantūros studijų finansavimo schema, vadinama „assistantship’ais”. Universitete, į kurį įstojate, įsidarbinus dėstytojo ar tyrėjo asistentu nereikia mokėti už mokslą. Be to, mokamas šioks toks atlyginimas, iš kurio galima pragyventi.
Pusė studijuoja nemokamai
Lietuvoje aukštojo mokslo įstatymas reglamentuoja, jog besimokantieji dieniniame skyriuje ir siekiantys bakalauro diplomo už studijas moka tik dalines įmokas. Pusei šios pakopos studentų nereikia mokėti net ir privalomojo 500 litų mokesčio. Tokia galimybė sudaroma gerai besimokantiems, vargingai gyvenantiems.
Besimokantiems magistrantūroje, vakariniame ar neakivaizdiniame skyriuose tenka pakloti nemažas sumas. Švietimo ir mokslo ministro įsakymu nuo šių mokslo metų aukštųjų mokyklų vadovai įpareigoti už mokamas studijas rinkti ne didesnius mokesčius, nei nustatyti Vyriausybės. Ministerijos duomenimis, per didelius mokesčius už studijas 2004 metais rinko net 9 iš 17 universitetų.
Tačiau net ir pagal naująją tvarką Lietuvos žemės ūkio universitete ekonomikos ir vadybos neakivaizdinių bakalauro studijų metai kainuos 2000 litų. Klaipėdos universiteto neakivaizdinio skyriaus studentai už ekonomikos ir vadybos studijas mokės po 1355 litus per semestrą, statybos inžinerijos mokslai atsieis po 4000 litų per semestrą. Tik Lietuvos karo akademijoje studentams mokėti nereikia net ir dalinių įmokų.
Rektorių konferencijos prezidento, Vytauto Didžiojo universiteto rektoriaus profesoriaus Vytauto Kaminsko duomenimis, savo lėšomis studijuoja 40 proc. visų mokymo formų studentų. Jei nebus pakeistas įstatymas, nuo kitų mokslo metų į dienines magistrantūros studijas nebus galima priimti studentų, sutinkančių mokėti visą studijų kainą.
Priklauso nuo tėvų pajamų
Didžiojoje Britanijoje bakalauro programos kainuoja 5750 litų per metus, magistrantūros ir doktorantūros studijos, priklausomai nuo programos ir aukštosios mokyklos, – nuo 15 iki 80 tūkstančių litų per metus. Pasak R.Kraujelienės, brangiausios yra verslo administravimo, o taip pat medicinos, teisės, ekonomikos ir kai kurios gamtos mokslų ir technikos bei taikomųjų mokslų programos.
Lietuvos piliečiai, studijuojantys Jungtinėje Karalystėje, moka tokius pat mokesčius už mokslą kaip ir šios šalies piliečiai. Mokestis už bakalauro studijas tiesiogiai priklauso nuo studento tėvų pajamų per kalendorinius metus. 2004 – 2005 mokslo metams, jei tėvų bendros pajamos neviršijo 100 000 Lt., mokestis už mokslą buvo neimamas. Visą sumą reikia mokėti, jeigu tėvų pajamos yra lygios arba viršija 160 tūkstančių litų per metus.
„Sprendimą dėl mokesčio sumažinimo arba visiško anuliavimo priima Jungtinės Karalystės Švietimo ministerijos Mokslo ir įgūdžių departamentas. Paraiškos formą ministerijai, kurią turi užpildyti būsimas studentas, atsiunčia Universitetų ir koledžų priėmimo tarnybos. Jei iki vasaros tokia forma dar negauta, galima kreiptis tiesiogiai į ministeriją”, – pasakojo R.Kraujelienė.
Brangus pragyvenimas, bet ne mokslas
Norvegijos ambasados Lietuvoje atstovė aiškino, jog Skandinavijos šalies valstybinėse aukštosiose mokyklose imamas tik nedidelis semestrinis mokestis, skirtas studentiškoms organizacijoms išlaikyti. Jis svyruoja nuo 122 iki 160 litų.
Tačiau nemažai susidaro kitų išlaidų. Oslo universiteto atstovai yra paskaičiavę, kad semestrui (5 mėnesiams) reikia turėti bent 17,5 tūkstančio litų. Į šią sumą įskaičiuotos išlaidos būstui, maistui, knygoms, transportui, kitiems būtiniems dalykams, tačiau neįtrauktos pramogos, medicininis aptarnavimas.
Gyvenimo išlaidoms padengti galima kreiptis į įvairius fondus, be to, studentams leidžiama dirbti iki 20 valandų per savaitę, darbą padeda rasti aukštųjų mokyklų karjeros centrai.
Danijoje, Švedijoje, Suomijoje, Islandijoje valstybinėse institucijose irgi nėra mokesčio už aukštąjį mokslą. Reikia sumokėti tik „socialinius” – stojimo mokestį ar pan., tačiau jis nesiekia 350 litų. Beje, kai kuriose Islandijos mokyklose ar fakultetuose reikalaujamas profesinis mokymas arba darbo patirtis.
„Vokietijoje mokslas taip pat kol kas nemokamas, tačiau panaikintas įstatymas, draudžiantis imti mokestį už mokslą. Kiekviena žemė spręs pati, ar įvesti mokestį už mokslą. Jei toks mokestis bus įvestas, jis sieks nuo 700 iki 1700 litų per semestrą”, – kalbėjo R.Kraujelienė.
Pigumu vilioja nelegalios įstaigos
Studijų kokybės vertinimo centro Informacijos skyriaus vedėjas Darius Tamošiūnas teigė, jog studijų kaina nuo kokybės nepriklauso. „Mokame už prestižą. Kokybiškos studijos yra tokios, kurios tenkina minimalius valstybės nustatytus kriterijus, kitaip jos būtų neakredituotos”, – sakė D.Tamošiūnas. Pasak jo, fizikos, chemijos studijos brangios, nes šių sričių specialistams rengti reikia laboratorijų su kuo naujesnėmis technologijomis.
D.Tamošiūno nuomone, Lietuvoje pakankamai geros studijos. „Be to, toli nereikia važiuoti, pusei priimamų studentų nereikia už jas mokėti”, – kalbėjo specialistas.
Jo teigimu, maža studijų kaina – vienas konkurencingumo būdų. Juo naudojasi vadinamieji „diplomų malūnai”. Dažniausiai tai kokybės kontrolės (įvertinimo, akreditacijos ir pan.) nepraėjusios įstaigos, neturinčios leidimo tokiai veiklai.
Diplomai, įgyti tokiose įstaigose, gali būti nepripažinti tinkamais toliau studijuoti ar dirbti kitoje šalyje, taip pat ir ten, kur jie buvo įgyti. „Diplomų malūnai” vienoje šalyje veikia nelegaliai, kitur yra įteisinti kaip neformalaus mokymo įstaigos. Tačiau iš tikrųjų jie užsiima tokia veikla, kuriai reikalingas papildomas specialus leidimas.
Atskirti „diplomų malūną” nuo rimtos mokymo įstaigos nėra lengva, nes jis turi daug panašių požymių. Tačiau būsimieji studentai gali įvertinti jiems siūlomas studijas užsienyje ir, kilus įtarimams, pasikonsultuoti su Studijų kokybės vertinimo centro darbuotojais.
Skiriama daugiau nei vidutiniškai
Švietimo ir mokslo ministerijos Mokslo ir studijų departamento direktorius Albertas Žalys teigė, jog studijų mokesčiai užsienyje pigesni, nes didesnę tikros studijų kainos dalį dengia tų šalių vyriausybės. „Mes ir taip skiriame 1,3 BVP, kai tuo tarpu ES vidurkis yra 1,2. Turime daug studentų, todėl ir suma, tenkanti kiekvieno studijoms, yra mažesnė”, – aiškino A.Žalys.
Jo duomenimis, prieš kelerius metus vienam Vokietijos studentui teko 10,5 tūkst. JAV dolerių, o Lietuvos studentui – keturis kartus mažiau (2,5 tūkst. JAV dolerių), skaičiuojant pagal perkamosios galios paritetą.
Jurgita Murauskaitė