Milijoninės investicijos – iš žmonių ašarų

Vienoje didžiausių uostamiesčio bendrovių „Trinyčiuose“ dirbę paprasti klaipėdiečiai tapo pasipelnymo šaltiniu.

Buvusių šios įmonės darbuotojų interesus ginantis advokatas neabejoja, jog „Trinyčiams“ buvo paskelbtas tyčinis bankrotas. Jį inicijavo karjeros laiptais greitai užkopusi Daiva Urbonienė. Moteris laborantės pareigas iškeitė į generalinės direktorės kėdę. Jos vadovavimo laikotarpis išsiskyrė tuo, kad bendrovė iš bankų paėmė milijonines paskolas. Netrukus įmonei buvo paskelbtas bankrotas. „Trinyčių“ turtas vertinamas 22 milijonais litų. Tačiau šioje įmonėje dirbę beveik 270 darbuotojų iki šiol nesulaukia jiems priklausančių pinigų. Bendrovė klaipėdiečiams skolinga apie 600 tūkst. litų. Bendrovės bankrotu besirūpinantis administratorius teigia, jog darbuotojams grąžinti pinigų nesą iš ko. Tačiau jis pamiršo paminėti, jog visą „Trinyčių“ turtą bei 5 hektarus bendrovei priklausiusios žemės jau valdo JAV įregistruota jos ofšorinė įmonė. Prestižinėje vietoje esančiame sklype jau numatyta statyti 150 milijonų litų vertės gyvenamųjų namų kompleksą.

Prasiskolino bankui

Pirmieji žingsniai bankroto link bendrovėje „Trinyčiai“ buvo žengti dar 1999 metais. Tuomet įmonės generaline direktore buvo išrinkta Daiva Urbonienė.

Iki tol bendrovėje ji dirbo laborante. D.Urbonienės vadovavimo laikotarpiu bendrovė iš Vilniaus banko paėmė milijonines paskolas. Imant paskolas, buvo įkeistas beveik visas bendrovės turtas – įrenginiai, statiniai ir beveik 5 hektarų dydžio žemės sklypas. Viso turto vertė siekė apie 23 milijonus litų.

Tų pačių metų birželio pirmosiomis dienomis D.Urbonienė Nacionalinei vertybinių popierių biržai pranešė, jog „Trinyčiai“ negali atsiskaityti su kreditoriais ir neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Bendrovės valdyba pasiūlė inicijuoti bankroto procedūrą.

Įdomi detalė – 2003 metų birželio 6 dieną buvo įkurta „Trinyčių“ ofšorinė įmonė. Ji buvo įregistruota Jungtinėse Amerikos Valstijose.

Ėmėsi likviduoti

D.Urbonienė kreipėsi į teismą ir paprašė bendrovei „Trinyčiai“ iškelti bankroto bylą. Klaipėdos bedarbių gretas papildė beveik 270 buvusių bendrovės darbuotojų.

Teismo sprendimu bankroto administratoriumi buvo paskirtas UAB „Klaipėdos administratorius“. Nepatenkinta tokiu sprendimu generalinė direktorė kreipėsi į Apeliacinį teismą ir paprašė, jog bankrotą administruotų UAB „Vermosa“. Ši bendrovė yra įregistruota Vilniuje. Apeliacinis teismas D.Urbonienės ieškinį patenkino. „Trinyčių“ bankroto reikalus ėmėsi tvarkyti „Vermosa“ atstovas Jonas Mikalainis.

„Administratorius atlieka dvi funkcijas. Jis ieško galimybių bendrovę išgelbėti iš bankroto arba galutinai ją likviduoti. J.Mikalainis pasirinko antrąjį variantą. Jis nė nesvarstė galimybės apsaugoti įmonę nuo likvidavimo“, – sakė buvusių „Trinyčių“ darbuotojų interesus ginantis advokatas Albinas Bražiūnas.

Tūkstantiniai atlyginimai

Paskelbus bankrotą, bendrovė „Trinyčiai“ buvo skolinga 275 kreditoriams. Bendra skolų suma siekė apie 11 milijonų litų. Darbuotojams bendrovė liko neišmokėjusi beveik 1 milijono litų. „Bankroto atveju skolos darbuotojams turi būti padengtos pirmiausia. Tačiau „Trinyčių“ bendrovėje dirbę klaipėdiečiai jiems priklausančių pinigų laukia iki šiol“, – sakė A.Bražiūnas.

Jo teigimu, bankroto administratoriaus, vėliau tapusio įmonės likvidatoriumi J.Mikalainio pareiškimai, jog sumokėti darbuotojams nesą iš ko, yra netiesa. „Vykstant bankroto procesui į bendrovės sąskaitą buvo pervesta 300 tūkst. litų. Juos grąžino įmonės skolininkai. Tačiau tie pinigai iš sąskaitos nežinia kur dingo, buvę darbuotojai jų nesulaukė. Neaiškumų kyla ir dėl buhalterės darbo. Buvo nustatyta, jog ji bendrovei padarė 60 tūkstančių litų „minusą“. Už šį nusižengimą buhalterė buvo tik atleista, nežinia kur nuplukdyti pinigai iš jos nebuvo išieškoti“, – kalbėjo advokatas.

Bendrovės skurdumą paneigia paties J.Mikalainio patvirtintos mėnesio sąnaudos. Teisėjos, kuri prižiūri šią bankroto bylą, J.Mikalainis paprašė patvirtinti, jog per mėnesį likviduojamai bendrovei reikia beveik 70 tūkstančių litų. Nurodoma, jog įmonėje dirba 7 žmonės – trys finansininkai, technologė, vadybininkas, ūkvedys ir energetikas. Jų atlyginimai siekia nuo 1 iki 2 tūkstančių litų. Pusantro tūkstančio litų atlyginimą gauna ir tuos septynis žmones prižiūrintis personalo inspektorius. J.Mikalainis už teikiamas administravimo paslaugas pasiima 20 tūkst. litų.

Švaisto turtą

Tiesa, buvę „Trinyčių“ darbuotojai dalį jiems priklausančių pinigų atgavo. Beveik 600 tūkst. litų buvo skirti iš valstybės garantinio fondo.

„Tačiau darbuotojai vis dar laukia likusių pinigų. Jiems nesvarbu, jog bendrovei buvo paskelbtas tyčinis bankrotas. Žmonės numotų ranka ir į tai, jog įmonės turtas yra iššvaistomas. Svarbiausia, kad su žmonėmis būtų atsiskaityta. Nesuprantu paaiškinimų, jog nėra pinigų. Jei taip, tai kodėl įrenginys, kurio vertė 1 milijonas litų, yra parduodamas už 2 tūkstančius“, – sakė A.Bražiūnas.

Tačiau „Trinyčių“ likvidatorius J.Mikalainis ir „Klaipėdos“ dienraščiui teigė, jog su darbuotojais nėra atsiskaitoma dėl lėšų stygiaus. „Sutartis dėl įrenginių pardavimo turi būti pasirašyta artimiausiomis dienomis. Pinigai į sąskaitą turėtų įplaukti iki rugsėjo 13 dienos. Tada ir bus atsiskaityta su darbuotojais“, – tikino J.Mikalainis.

Tačiau įrenginius jau buvo bandyta parduoti. Net septynis kartus buvo paskelbtos varžytinės, tačiau pirkti įrenginių niekas nepanoro.

Bendrovės nekilnojamąjį turtą įsigijo jos ofšorinė įmonė „Caistor New Castle“, kuri yra įregistruota Amerikoje. Jai nekilnojamasis „Trinyčių“ turtas atiteko, kai ši iš Vilniaus banko perėmė visus kreditorinius įsiskolinimus. „Kreditoriaus teisė, kaip jam elgtis su esamomis skolomis. Nieko blogo, kad šias skolas Vilniaus bankui iš „Trinyčių“ perėmė jos ofšorinė įmonė“, – sakė J.Mikalainis.

Pelningiausia „Caistor New Castle“ įsigyto nekilnojamojo turto dalis yra „Trinyčiams“ priklausęs beveik 5 hektarų žemės sklypas. Naujieji savininkai šiame sklype jau planuoja statyti gyvenamųjų namų kvartalą. Projektą įgyvendins investicijų grupė „Invalda“ kartu su partneriais. Planuojamo statyti gyvenamojo komplekso vertė 150 milijonų litų. 5 hektarų žemės sklype numatoma pastatyti apie 1 tūkst. butų.

Įdomu yra tai, jog Architektūros ir statybų agentūros oficialiame tinklalapyje nurodoma, kad „Trinyčių“ teritorijoje esantis nekilnojamasis turtas priklauso „VIPC Klaipėda“. Ši įmonė priskiriama vienai Švedijos kapitalo bendrovei.

Taupo klaipėdiečių sąskaita

„Nesuprantu, kaip galima informuoti visuomenę apie milijonines investicijas, o buvusiems darbuotojams neišmokėti jiems priklausančių kelių šimtų tūkstančių litų. Tikriausiai taip taupoma paprastų žmonių sąskaita. Juk pusė milijono – nemaži pinigai. Reikia nuskriausti daugiau žmonių, tada ir investicijos padidės“, – esama situacija piktinosi Seimo narys Vytautas Čepas. Jis sulaukė buvusių „Trinyčių“ darbuotojų pagalbos šauksmo.

Parlamentaras beveik neabejoja, jog vienos didžiausių uostamiesčio bendrovių bankrotas buvo specialiai sukeltas. „Paprastai bankrotą įmonei skelbia kreditoriai, kurie nesulaukia grąžinamų pinigų. Šiuo atveju bankrotą inicijavo pati direktorė. Galbūt tai jai buvo naudinga?“ – svarstė parlamentaras.

V.Čepas pasiryžęs kovoti už nuskriaustų darbuotojų teises. Šiandien jis kreipsis į prokuratūrą, kad ši išsiaiškintų, kodėl klaipėdiečiai nesulaukia pinigų. „Visi jie paprasti žmonės, gyvenantys ne itin turtingai. Todėl tie keli tūkstančiai kiekvienam iš jų yra labai svarbūs“, – sakė Seimo narys.

Už buvusių „Trinyčių“ darbuotojų teises kovojantis advokatas A.Bražiūnas taip pat ėmėsi veiksmų. Jis kreipėsi į Klaipėdos VPK Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyrių.

Virginija Spurytė

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.