Trys Vytautai, policijos generalinis komisaras V.Grigaravičius, Alytaus miesto meras V.Kirkliauskas ir „Alytaus energijos” vadovas V.Čeponis, prieš ketverius metus įgyvendino seniai brandintą norą – su draugų kompanija savadarbiu plaustu nuplaukė Nemunu nuo Baltarusijos sienos iki Kuršių marių. Šiemet devyniems bendraminčiams taip pat teko nemenkas išbandymas, mat jie keliavo upės ruožu, kurio viduriu driekiasi Lietuvos ir Rusijos siena.
Aktyvus poilsis ištrina darbinius rūpesčius
Šią savaitę po atostogų į darbą grįžęs meras V.Kirkliauskas dar gyvena kelionės Nemunu įspūdžiais. Jau ketvirtą vasarą kartu su žmona Laima, jos drauge Romute Šimukauskaite, Vytautu ir Jolanta Grigaravičiais, Vytautu ir Onute Čeponiais, Aloyzu ir Nijole Jaciunskais per atostogas renkasi ne pasyvų poilsį ant jūros ar ežero kranto, bet sportišką ir nuotykių kupiną kelionę Nemunu.
„Plaukimas – šauni iškyla, kurią norisi kasmet pakartoti. Toks aktyvus poilsis galbūt išvargina fiziškai, užtat labai greitai ištrina iš galvos darbinius rūpesčius. Žiūrėdamas į vandens tėkmę galiu puikiausiai atsipalaiduoti”, – pasakoja V.Kirkliauskas.
Nors pats išaugęs prie Nemuno, plaukdamas plaustu meras įsitikino, kaip mažai pažįsta Lietuvos upių tėvą, į kurį, kaip ir daugelis mūsų, buvo įpratęs žvelgti nuo kranto. Keliaudamas upe jis patyrė, kad būtent čia atsiveria tikrasis gamtos grožis.
Per Maskvą grįžti namo nepanoro, todėl… įsitaisė motoriuką
Savadarbį plaustą „3Voljarna” (jo pavadinimas – keleivių vardų pirmųjų raidžių abraviatūra, o skaičius liudija, jog plaustu keliauja trys Vytautai) alytiškiai šiemet nuleido Jurbarko rajone, ties Smalininkais, kur pernai baigė savo kelionę.
Kompanija leidosi plaukti ruožu, kurio viduriu driekiasi Lietuvos ir Rusijos siena. Nespėję laiku pakreipti plausto į reikiamą pusę, keliautojai rizikavo tapti sienos pažeidėjais.
„Pernai patyrėme, kad Nemuno žemupyje labai sunku plaukti. Dar neišblėso prisiminimai, kai parą tarsi kokie „burliokai ant Volgos” tempėme plaustą virvėmis, kad priešinis vėjas nenuneštų į priešingą pusę…” – praėjusių metų nuotykius su šypsena prisimena V.Kirkliauskas.
Šiemet „3Voljarna” keleiviai buvo jau gudresni: nenorėdami po atostogų namo grįžti per Maskvą, plauste įsitaisė varikliuką, labai pravertusį rizikingame ruože. Pasienio konfliktų išvengti pavyko, tačiau porą kartų neįprastą transporto priemonę stabdė Lietuvos pasieniečiai ir nusistebėjo: „Kas čia dabar?! Nei laivas, nei mašina…”
Gamtos išdaigų nebijojo
V.Kirkliauskas sako, kad plausto ekipažas, taip pat ir penkios dailiosios lyties atstovės, – labai užsigrūdinę keliautojai, kurių negąsdina nei lietus, nei seklumos ar kitokios gamtos išdaigos.
Stichijos krikštą alytiškiai gavo jau per pirmąją kelionę: kilo škvalas, ir vėjas pradėjo nešti plaustą. Jį ištraukti į krantą pavyko tik padedant vietiniams gyventojams.
Ne paslaptis, kelionė plaustu – iššūkius mėgstančių vyrų džiaugsmas, moterys, nors ją palaiko, patiria daugiau tokių aktyvių atostogų nepatogumų, o vietoj įdegio kremo joms kur kas labiau praverčia, pavyzdžiui, irkluojant pritrintas nuospaudas gydantis tepalas… Prie irklų moterys sėda kilus dideliam vėjui. Štilio metu plaustas paleidžiamas plaukti savieiga, tačiau tokių akimirkų būna mažiau, tikrai mažiau nei keliautojoms norėtųsi.
„Džiaugiuosi savo ir draugų žmonomis, jos labai ištvermingos, palaiko mus, nuotaiką pakelia!” – gerų žodžių ekipažo moterims negaili meras.
Bendraminčių keliautojų nebaugina ne tik gamtos išdaigos, bet ir žmonių kaimynystė, galinti atnešti gerokai daugiau nemalonių netikėtumų nei stichija. Tokį saugumo pojūtį suteikia tiek policijos generalinio komisaro V.Grigaravičiaus kompanija, tiek ir pačių keliautojų budrumas: kiekvieną naktį, kai plausto ekipažas išsilaipina į krantą ir nakvoja palapinėse, viena pora visuomet lieka denyje ir miega itin budriai. Užtat rytą nubudus galima nesibaiminti dėl daiktų ir maisto atsargų saugumo.
Alytiškiai džiaugiasi, jog per ketverius metus rimtesnių incidentų pavyko išvengti.
Pasiskirsto pareigomis
Iš plastikinių vamzdžių pagamintas trijų metrų pločio ir pusšešto metro ilgio alytiškių plaustas „3Voljarna” kasmet tobulinamas. Kaip šią neįprastą transporto priemonę padaryti dar patogesnę keleiviams, siūlo visi ekipažo nariai, tačiau įgyvendinti idėjas dažniausiai tenka V.Čeponiui. Plausto „borto inžinieriumi” pramintą vyrą neretai galima pamatyti su replėmis ar atsuktuvu rankose – gedimus tenka šalinti tučtuojau. Bene didžiausia avarija alytiškius buvo ištikusi per pačią pirmąją kelionę, kai plaustas užplaukė ant akmenų ir prakiuro. V.Čeponio dėka kompanija pasiekė kelionės tikslą.
Kiti keliautojai taip pat turi savo pareigas: vyrai vakarais stato palapines, ruošia malkas, kuria laužą, o moterys rūpinasi maistu. Šašlykus kompanija kepa ir neišlipusi į krantą – denyje įrengta šašlykinė. Vyrai šiemet taip pat virė gardžios žuvienės, kurios receptą jiems papasakojo Rusnėje sutiktas senas žvejys. Keliautojams šiemet pasisekė Nemune sugauti ešerių, karšių, o naktinėje žvejyboje – netgi šamų.
Sudaryti kelionei reikalingų maisto produktų sąrašą – taip pat moterų pareiga, tačiau vyrai jį visuomet pakoreguoja. „Vyriškame” sąraše – „Pelyno” trauktinė (vaistams) ir alus. Anksčiau šį gėrimą vežęsi statinaitėje, dabar keliautojai patyrė, jog skardinės – patogesnė tara. Alų vyrai atšaldo pagal išbandytą metodiką: dieną – vandenyje, o naktį – denyje, nes oras atvėsta greičiau nei vanduo.
Auksinės mintys – kelionės dienoraštyje
Savo kelionę „3Voljarna” ekipažas filmuoja, fotografuoja ir fiksuoja dienoraštyje. Plausto metraštininkė – žurnalistė, Prienų laikraščio „Naujas gyvenimas” redaktorė Romutė Šimukauskaitė. Ji užrašo keliautojų mintis, taip pat ir tas, kurių kyla irkluojant užplaukus ant seklumos…
Kelionei pasibaigus alytiškiai išleidžia laikraštį, kuriame aprašyti jų nuotykiai. O šių, pasirodo, būna ir juokingų, ir ekstremalių. Nors palikti krante ekipažo narių iki šiol nepasitaikė, keliautojai prieš atsišvartuodami kasryt susiskaičiuoja. O vaizdai, kai vandens nešamą plaustą tenka ištempti į šaltiniuotą krantą, klimpstant kone iki ausų, nuotykiu nevadinami – veikiau žygio kasdienybe…
Šiemet kelionėje patirtus įspūdžius alytiškiai žada darsyk prisiminti per Žolinę, kai tradiciškai susitiks Laimos ir Vytauto Kirkliauskų namuose.
Saulė Pinkevičienė
Šaunu. Reikia daugiau tokių keliautojų Nemunu