Kelionės vadinamuoju siauruku vaizdingomis Aukštaitijos apylinkėmis nuo rugsėjo pabrangs. Užsakytojams už vieno vagono kelionę maršrutu Panevėžys – Rubikiai rudenį teks mokėti 474 litus. Neatmetama galimybė, kad atlikus įstaigos Aukštaitijos siaurojo geležinkelio veiklos tyrimus vadovauti minėtai įmonei bus ieškoma kito žmogaus.
Kelionių mokestis didės
Viešosios įstaigos (VšĮ) Aukštaitijos siaurojo geležinkelio direktorius Žydrūnas Kvedaras (nuotraukoje) aiškino, kodėl branginamos kelionės siauruku: „Dėl pabrangusių degalų ir padidėjusio minimalaus darbo užmokesčio užsakytos kelionės siauruku nuo rugsėjo 1 dienos kainuos 20 procentų brangiau. Šiuo metu siūlome keliauti penkiais maršrutais. Galima sudaryti užsakovui ir individualų kelionės maršrutą. Juolab kad tokių užsakymų būna. Įvairiomis progomis galima išsinuomoti 12 vagonų”.
Kol kas išsinuomoti vieną vagoną kelionei maršrutu Panevėžys – Raguvėlė – Panevėžys kainuoja 395 litus, nuo rudens kainuos 474 litus. Kelionė ruožu Panevėžys -Troškūnai – Panevėžys nuo rugsėjo pabrangs iki 593 litų už vagoną, Panevėžys – Anykščiai – Panevėžys brangs iki 730 litų, Panevėžys – Anykščiai – Rubikiai – Panevėžys – iki 889 litų, o Anykščiai – Rubikiai – Anykščiai iki 355 litų.
Įstaigos vadovas Ž.Kvedaras džiaugėsi, kad siauruko keleivių kasmet daugėja. Gegužę ir birželį siaurukas važiavo vidutiniškai po 40 reisų per mėnesį, liepą šiek tiek daugiau nei 30. „Kasmet vis daugėja keleivių, didėja pajamos, bet ne tiek, kad užtektų siaurajam geležinkeliui. Keleivių reikia daugiau”, – teigė Ž.Kvedaras.
Sulaukė Vyriausybės paramos
Visai neseniai Aukštaitijos siaurasis geležinkelis sulaukė paramos iš šalies Vyriausybės. PB rašė, kad buvo skirta 120 tūkst. litų. Šios sumos turėtų pakakti palaikyti siauruko gyvavimą iki metų pabaigos. Vyriausybė žada remti siauruką tik tol, kol šis sugebės išsilaikyti iš savo veiklos.
Rengiama galimybių studija
Siekiant pritraukti daugiau turistų, iki rugsėjo pabaigos Panevėžio savivaldybės užsakymu bus baigta siauruko pritaikymo turizmui galimybių studija. Ją rengia Ekonominių tyrimų ir Socialinės ekonominės plėtros centrai Vilniuje.
Panevėžio savivaldybės Investicijų skyriaus vedėja Diana Žižiūnienė sakė, jog galimybių studijoje bus numatyta, kokius siauruko infrastruktūros objektus – vagonus, stoteles – reikia atnaujinti, kokius šalia siaurojo geležinkelio bėgių esančius kultūros paveldo objektus restauruoti. Studijoje bus numatyta pastatyti prie siauruko keletą pramogų kompleksų.
Pasak D.Žižiūnienės, parengus galimybių studiją iki šių metų pabaigos ketinama teikti paraišką Europos Sąjungos (ES) struktūriniams fondams.
Veikiantis paminklas
Siaurasis geležinkelis yra vienas nedaugelio veikiančių šalies inžinerijos paminklų. 1996 metais jis buvo įrašytas į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą kaip istorinę, techninę, technologinę, architektūrinę, kraštovaizdinę reikšmę turintis statinių kompleksas.
Kompleksas sudaro 56 dalys – trys siaurojo geležinkelio ruožai: Panevėžys – Biržai, Joniškėlis – Linkuva, Panevėžys – Rubikiai, stotys su pagalbiniais pastatais, tiltai, viadukai bei inžinerinės paskirties statiniai. Tai ilgiausias Europoje išlikęs siaurasis geležinkelis. Trijų siaurojo geležinkelio ruožų bendras ilgis – apie 179 kilometrus. Iš jų veikiantis 86 km ilgio ruožas.
Pinigų reikia daugiau
Viešosios įstaigos Aukštaitijos siaurojo geležinkelio steigėjai ir dalininkai šiuo metu ieško galutinio sprendimo, kaip unikalią lietuviško siauruko atšaką padaryti patrauklią turistams ir pelningą. Dotacija – tai tik lašas tos sumos, kurios, kaip teigiama, reikėtų merdinčiam siaurukui atgaivinti.
Pakalbinta Panevėžio apskrities viršininkė Gema Umbrasienė PB tvirtino apie
kelionių siauruoju geležinkeliu brangimą žinanti. „Toks sprendimas buvo priimtas dalininkų pasitarime, kuris vyko liepos 29 dieną. Kelionių pabrangimas susijęs su degalų kainų augimu”, – aiškino ji.
Aiškinasi, ar vadovas tinkamas
Pasak apskrities viršininkės, šiuo metu apskrities specialistai atlieka tyrimą Aukštaitijos siaurojo geležinkelio įstaigoje. „Norime atlikti išsamią veiklos analizę. Tokio patikrinimo seniai reikėjo. Tyrimo rezultatai paaiškės kitą savaitę. Tada bus aišku, ar toliau šiai įstaigai vadovaus Kvedaras. Manau, kad per tą laiką, kiek jis vadovavo įstaigai, nuveikti buvo galima daugiau”, – tvirtino G.Umbrasienė.
Raimonda Mikučionytė