Žvilgsnis

Vakar Prezidento V.Adamkaus patarėjas Darius Gudelis su žmona išvyko į JAV, prestižinį Jeilio universitetą, kur tris mėnesius ketina studijuoti politikos ir verslo santykius. Prezidento patarėjas yra vienas tik iš trijų europiečių, pakviestų studijuoti šiame universitete. Visas kelionės ir išlaikymo išlaidas apmokės amerikiečiai.

Rugsėjį į Maskvą išvyks ir kitas žmogus iš Prezidentūros – buvęs spaudos tarnybos vadovas M.Lukošiūnas, kurio laukia darbas UNESCO atstovybėje Rusijos sostinėje.

Pavasarį, išdirbusi vos devynetą mėnesių Prezidento patarėja, Toma Birmontienė per politines barikadas Seime buvo prastumta į Konstitucinio Teismo teisėjas, kur jai garantuojamas darbas devyneriems metams su keliolikos tūkstančių litų alga.

Tarsi nieko bloga – jauni, ambicingi žmonės siekia išnaudoti visas galimybes saviraiškai, karjerai, plačiai gyvenimo perspektyvai. Tačiau ar Prezidentūra netampa tik tramplinu į dar aukštesnes ir puikias materialines sąlygas garantuojančias pareigas? Aikštele, iš kurios plačiau matyti ir kurioje tik laikinai, trumpam sustojama, kad būtų galima sėkmingai atsispirti tolesniam skrydžiui? Sklinda gandai, kad ir kiti patarėjai jau rikiuojasi eilutėn, pavyzdžiui, prie ambasadoriaus JAV posto.

V.Adamkus, šią savaitę susitikęs su jaunimo politinių ir visuomeninių organizacijų lyderiais, sakė pasigendąs Lietuvoje patriotizmo, kalbėjo apie šalį apėmusią moralinę krizę. O ar moralu ir patriotiška, vos sušilus kojas Prezidentūroje, palikti komandą ir Prezidentą? Vis dėlto Prezidentūra ne pereinamasis kiemelis ir ne rekomendacijų teikėja ar tarpininkavimo firma.

D.Gudelis vienintelis iš paminėtųjų garbingai žada grįžti į Prezidentūrą. Nors jis tvirtina, kad stažuotė nesusijusi su valstybės tarnyba, dabartinės jo pareigos galėjo būti rimčiausia rekomendacija įveikti kelis šimtus kitų kandidatų.

Prezidentas V.Adamkus neigė protegavęs M.Lukošiūną į tarnybą UNESCO, esą tai sukurtas mitas. Tačiau televizijos parodė ankstesnius įrašus, kuriuose šalies vadovas kalbėjo ką kita: „Vienas iš mano pareigūnų, Spaudos tarnybos vadovas, prieš pusmetį manęs prašė, kad padėčiau jam susitvarkyti propoziciją UNESCO. Aš tai padariau ir esu 90 proc. užtikrintas, kad jis tą vietą gavo”. Vadinasi, 90 proc. sėkmės įveikti neabejotinai sunkų konkursą M.Lukošiūnui vis dėlto padėjo solidi protekcija?

T.Birmontienės kandidatūrą į Konstitucinio Teismo teisėjus Prezidentas teikė net du kartus. Pirmą kartą Seimas šį teikimą atmetė. Tačiau netrukus po to pasigirdo Seimo Pirmininko A.Paulausko, opozicijos lyderio A.Kubiliaus, Vilniaus mero A.Zuoko, parlamentarės socialdemokratės B.Vėsaitės prašymai Prezidentui, kad jis teiktų tą pačią kandidatūrą antrą kartą, o Seimas „šv.Velykų išvakarėse galėtų ištaisyti savo klaidą”.

Praėjus vos dviem savaitėms, Seimas savo klaidą ištaisė. T.Birmontienė paliko Prezidentūrą, neišdirbusi nė vienerių metų.

Profesorė – viena žinomiausių konstitucinės teisės specialistų Lietuvoje. Tačiau jeigu jau sutiko dirbti V.Adamkaus komandoje, ar nebūtų buvę garbingiau išdirbti bent pusę kadencijos, tarkim, iki 2007-2008 metų, kai Konstitucinio Teismo sudėtis vėl bus atnaujinama trečdaliu?

„Spinter” atlikti tyrimai, kuriuos šią savaitę paskelbė DELFI, rodo, kad absoliuti dauguma šalies piliečių mano, jog žmones į valdžią gena egoistiški motyvai – ginti savo verslo interesų (taip mano 30 proc. apklaustųjų), pasipelnyti ginant įvairių grupuočių interesus (28 proc.), didelė alga (20 proc.), visuomeninis statusas (12 proc.). Kilniais politikų tikslais, deja, tiki tik 5 proc. apklaustųjų.
Audronė Kanapickienė