Nitratų karo aukos – vaikai ir seneliai

Daugelio Lietuvos kaimo šulinių vanduo pavojingas sveikatai. Jei juo girdomi kūdikiai ir seneliai – net jų gyvybei. Kasmet šalyje šulinio vandeniu apsinuodija dešimtys vaikų, kai kurie miršta.

Medikams pernai nepavyko išgelbėti iš Nemėžio gyvenvietės, esančios netoli Vilniaus, atvežtos 2 mėnesių mergaitės – ji jau buvo pamėlynavusi ir mirė gydytojų akyse. Šulinio vandenyje, kuriuo buvo pagirdytas kūdikis, nitratų rasta 22 kartus daugiau nei leidžiama.

Neseniai nitratais buvo stipriai apsinuodiję ir kūdikiai iš Radviliškio rajono Jokūbiškių kaimo, Kelmės rajono Kražių seniūnijos bei Šilalės rajono Upynos miestelio. Šiais atvejais greitosios pagalbos medikai atskubėjo laiku ir naujagimius pavyko išgelbėti.

Ištyrę šulinio vandenį, kuriuo buvo girdoma susirgusi pusantro mėnesio mergaitė iš Kražių seniūnijos, medikai nustėro: viename jo litre – 1159,4 miligramo nitratų! Toks vanduo mirtinai pavojingas net suaugusiesiems – didžiausia leistina nitratų koncentracija litre vandens yra 50 miligramų.

Pasak Vilniaus universiteto vaikų ligoninės laikinojo direktoriaus Kazimiero Binkio, vien šioje ligoninėje kasmet gydomi vienas ar du dėl apsinuodijimo nitratais ar nitritais prie mirties slenksčio atsidūrę vaikai. Ne visus pavyksta išgelbėti. Pavyzdžiui, 3 savaičių mergaitė mirė, nes buvo atvežta, pasak gydytojo, ypač sunkios būklės.

Kerštas už teršalus

Nitratai – tai tarsi Žemės kerštas žmonėms už tai, kad jie ją gausiai tręšia salietra, mėšlu, srutomis ir kitais teršalais. Jie su gruntiniu vandeniu teka į šulinius, kaupiasi daržovėse. Net nustojus tręšti aplinkinius laukus, į gruntą įsigėrę nitratai glūdi ten dar daug metų.

Patekusius į žmogaus organizmą nitratus bakterijos perdirba į nitritus, o šie trukdo kraujui gabenti deguonį, ir žmogų ištinka deguonies badas: pykina, ligonis vemia, viduriuoja, pamėlynuoja, greitai silpsta, jam skauda galvą, padidėja kepenys. Gydytojai šią ūmią ligą vadina methemoglobinemija.

Pasak medikų, jautriausi nitratams ir nitritams yra kūdikiai, nėščios moterys, taip pat senyvi žmonės ir ligoniai, sergantys infekcinėmis, širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų ligomis. Nitratai ir nitritai pragaištingi ir išsekusiems, alkoholinius gėrimus nesaikingai vartojantiems žmonėms, mat tada organizmui reikia didesnio deguonies kiekio. Dėl nitritų pertekliaus organizme susidariusios kancerogeninės medžiagos gali sukelti vėžio ligas.

Net ir tada, kai pavyksta išplėšti iš mirties nagų apsinuodijusį nitratais ar nitritais žmogų, medikai išleisdami jį namo perspėja, jog gali vėliau sutrikti inkstų veikla, išsivystyti kepenų cirozė ar kraujo vėžys – apsinuodijimo pasekmės.

Milijonas nelaimėlių

Higienistų duomenimis, Lietuvoje yra apie 300 tūkst. kaimo šulinių, jų vandenį vartoja milijonas gyventojų. Daugiau kaip 40 proc. šių šulinių vandens yra užteršta nitratais, iki 50 proc. – mikrobais.

Kiti specialistai pateikia dar įspūdingesnius skaičius. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, ištyrusi 165 Vilniaus rajono šachtinių šulinių vandenį, nustatė, kad tik 8 šuliniuose vandens kokybė atitinka higienos reikalavimus.

Kauno apskrities maisto ir veterinarijos tarnybos darbuotojai, patikrinę nemažai šios apskrities gyventojų šulinių, pašiurpo – net 80 proc. jų vanduo užterštas nitratais, nitritais ir bakterijomis. O Kauno apskrityje šulinių vandenį kasdien vartoja apie 122 tūkst. gyventojų.

Nuolatiniu pavoju apsinuodyti gyvena ne tik kaimiečiai. Šiais laikais nemažai šeimų yra įsikūrę priemiesčių kolektyvinių sodų bendrijose – jos taip pat geria šulinių vandenį. Šie šuliniai dažniausiai taip pat užteršti nitratais ir nitritais. Tai pasakytina ir apie šulinius miesteliuose, didelių miestų priemiesčiuose.

Patarti – nesunku

Specialistai ramina, kad joks kitas maisto produktas nėra taip griežtai reglamentuojamas ir kontroliuojamas, kaip žmonėms vartoti skirtas vanduo. Tam sukurta nemažai Europos Sąjungos ir Lietuvos teisės aktų – direktyvų, įstatymų, higienos normų.

Vandens kokybę kontroliuoja ir jo vartotojus perspėti apie pavojų privalo apskričių visuomenės sveikatos centrai, Valstybinė maisto ir veterinarijos, Geologijos tarnybos.

Visuomenės sveikatos centrai ragina kaimo žmones tirti šulinių vandenį, nors tai ir kainuoja nepigiai. Tik nėščiųjų ir kūdikių iki pusės metų geriamą šulinių vandenį sveikatos centrai yra įpareigoti tirti nemokamai.

Kuo dar milijonui Lietuvos nelaimėlių gali padėti higienos specialistai? Nebent patarti, kad šachtinis šulinys turi būti atokiai nuo tvarto, tualeto ir kitų pastatų, prie jo neturi kauptis paviršinis vanduo, tad aplink šulinį reikia įrengti pusantro metro storio plūkto molio ir žvyro sluoksnį, šulinio dugną rekomenduojama išgrįsti smėliu ir gargždu, o kartą per metus iškuopti susikaupusį dumblą.

Daugeliui šulinių šeimininkų įgyvendinti visus šiuos higienistų patarimus nelengva.

Virdulys negelbsti

Aplinkos ministerijos Komunalinio ūkio departamento direktorius Rimgaudas Špokas guodžia: pernai Seimo priimtame Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme nurodyta, kad iki 2015 metų sausio 1 dienos ne mažiau kaip 95 proc. Lietuvos gyventojų turi centralizuotai gauti požeminį geriamąjį vandenį iš artezinių šulinių.

Tačiau tai bus (jeigu bus) tik po 8 metų, o žmonėms gyventi, kūdikius gimdyti ir juos auginti reikia dabar!

Vilniaus visuomenės sveikatos centro saugos skyriaus vedėja gydytoja Asta Razmienė siūlo artezinių gręžinių vandenį vežioti po kaimus bent jau nėščioms ir kūdikius auginančioms moterims.

Artezinių gręžinių vandenį į plastiko butelius pilstančios ir pardavinėjančios bendrovės iš šios situacijos pelnosi nemažus pinigus. Tačiau ne visus kaimus jų produkcija pasiekia, be to, ne vienas kaimietis įsitikinęs, jog jo šulinio vanduo geresnis negu parduotuvės, už kurį dar ir pinigus reikia mokėti. Nemažai žmonių tiki, jog nitratų ir nitritų galima atsikratyti vandenį pavirinus, tačiau tai netiesa.

Filtrą sukūrė chemikas

Dar viena išeitis – teršalus iš šulinių vandens valantys filtrai. Tačiau „Brita”, „Kenwood” filtrai, kurių netrūksta parduotuvėse, nitratų ir nitritų iš vandens nevalo. Geriau veikia vadinamieji osmosiniai filtrai. Tiesa, jie kainuoja ne vieną šimtą litų, be to, jais apvalytas vanduo tampa beveik distiliuotas – toks ne visiems patinka.

Vilniečiui chemikui Vytautui Pelakauskui prieš keletą metų pavyko sukonstruoti savąjį – lietuvišką kasetinį filtrą „Antinitrat”, kuris, pasak šio gaminio instrukcijos, išvalo iš vandens daugumą nitratų ir nitritų. Šiuo filtru apvalytame vandenyje pasilieka žmogui naudingi mikroelementai: kalcis, magnis, kalis, natris ir kiti.

Filtro „Antinitrat” kasetė – daugkartinio naudojimo: išfiltravus nustatytą vandens kiekį, kasetė neišmetama, bet druskos tirpalu atnaujinama ir naudojama toliau. Nelygu nitratų kiekis vandenyje, viena kasete apvaloma nuo 400 iki 2000 litrų vandens.

Ištyrę šį filtrą, Respublikinio mitybos centro, kurio rekomendacijomis vadovaujasi ir visuomenės sveikatos centrai, ekspertai išdavė jį pagaminusiai bendrovei „Gerva” higieninės ekspertizės pažymėjimą, jog šiuo filtru galima valyti šulinių, gręžinių ir vandentiekio vandenį.

Valstybinis patentų biuras V.Pelakausko gaminį užpatentavo kaip išradimą. Praėjusiais metais jo autorius buvo pripažintas Lietuvos pramonininkų konfederacijos nacionalinio konkurso laureatu.

V.Pelakausko vadovaujama bendrovė aktyviai populiarina savo filtrą – jos darbuotojai važinėja po kaimus ir testais nustatę, jog nitratų geriamame vandenyje yra virš normos, siūlo pirkti jos gaminamą filtrą.

Tikrintojai neretai aptinka pernelyg daug nitratų net vandentiekio vandenyje. Neseniai Raseinių rajono Blinstrubiškių senelių globos namų vandentiekio vandenyje, kurį geria šie seneliai, buvo aptikta 57,7 mg/l, Joniškio rajono Skaistgirio miestelio vandentiekio vandenyje – beveik 60 mg/l nitratų. Priminsime, jog didžiausia leistina nitratų koncentracija geriamame vandenyje – 50 mg/l.

Nesutaria ir kolegos

„Ir efektyvu, ir naudotis paprasta”, – gyrė V.Pelakausko išradimą Vilniaus visuomenės sveikatos centro gydytoja A.Razmienė.

Jai patinka ir tai, jog kartu su filtru parduodami Vokietijoje pagaminti nitratų ir nitritų nustatymo testai. „Jais paprasta pasitikrinti, kokias daržoves valgome – juk jose irgi neretai nitratų būna pernelyg daug”, – sakė gydytoja.

Naudoti šį filtrą pataria ir kai kurie kiti šalies higienos specialistai. Rokiškio rajono savivaldybė vietos medikams pasiūlius nupirko kelias dešimtis filtrų „Antinitrat” kūdikius auginančioms šeimoms.

Tačiau kai kurie sveikatos specialistai stojo į kitą barikadų pusę. „Nėra garantijos, kad įsigijus šį filtrą bus laikomasi nurodytų technologijų, todėl neaišku, kada jis taps nebetinkamas naudoti”, – svarstė Šiaulių visuomenės sveikatos centro direktorius Krizentas Kameneckas.

Šio centro direktoriaus pavaduotojos Janinos Tamošiūnienės nuomonė kitokia. „Bendrovė „Gerva” kreipėsi ir į Šiaulių visuomenės sveikatos centro laboratoriją, prašydama ištirti filtro „Antinitrat” galimybes.

Atlikus šachtinio šulinio vandens tyrimus gauti stulbinantys rezultatai – filtras vandenį apvalė itin kokybiškai. Galima teigti, jog atsirado galimybė paprastu buitiniu filtru pašalinti iš geriamojo vandens nitratus”, – tvirtino gydytoja J.Tamošiūnienė.

Pirmiausia – į Nemėžį

„Filtras „Antinitrat” išvalo iš vandens tik nitratus, bet nitritų nepašalina”, – pernai LŽ tvirtino Respublikinio mitybos centro geriamojo vandens skyriaus vadovas Šarūnas Kučingis.

LŽ išspausdinus šią specialisto nuomonę, „nitratų karas” dar labiau įsiplieskė, tad nusprendžiau praktiškai patikrinti filtro „Antinitrat” efektyvumą.

Geriamojo vandens filtravimo rinkinį „Antinitrat”, kuriame, be filtro, yra ir nitratų bei nitritų testas, radau sostinės Viršuliškių parduotuvėje „Pasidaryk pats”. Kaina – 39,99 lito.

Vandenį sėmiau iš tų šulinių, kuriuose, įtariau, jis bus gerokai užterštas. Pirmiausia nuvažiavau į Nemėžį – kaip prisimenate, paragavusi šiame miestelyje esančio šulinio vandens, pernai mirė maža mergaitė.

Šulinys – tarp šiukšlių

Man nepavyko rasti būtent to nelaimingojo šulinio, tad stabtelėjau prie Mustafos Gimbickio sodybos Nemėžio pakraštyje. Prie pat jos – plentas į Minską, kuriuo lekia daugybė mašinų. Iš kitų trijų pusių sodybą juosia įvažiavimas į šį plentą. Greta – dar ir geležinkelis. Dar neteko matyti prastesnėje vietoje stovinčio namo.

„Neseniai čia tuos kelius nutiesė, o mano sodybos neiškėlė”, – atsiduso M.Gimbickis. Patraukėme prie jo šulinio – netoli stūkso tvartas ir didelė mėšlo krūva, prie šulinio priversta visokių rakandų, šiukšlių.

Kitą mėginį pasėmėme Šiauliuose, Pabalių mikrorajone. Audronės Lileikienės, prie kurios namo iškastas šachtinis šulinys, duktė Aistė perspėjo, kad nesumanyčiau šio vandens gerti.

„Mes šulinio vandeniu tik skalbiame ir grindis plauname”, – paaiškino Aistė. Gerti ir valgiui gaminti šio bei aplinkinių namų gyventojams tenka parsinešti artezinio šulinio vandens, kurio kolonėlė stovi gatvėje už keleto šimtų metrų.

Trečias šulinys, kurio vandens pasėmiau – Petro Dargio, gyvenančio vienkiemyje netoli Šilalės rajono Kaltinėnų miestelio.

Įslaptinti duomenys

Pusę pasemto minėtuose šuliniuose vandens perfiltravau filtru „Antinitrat” ir supyliau į butelius. Juos bei nevalytą vandenį ir pateiksiu laboratorijai. Mat nitratų ir nitritų testas, kuris parduodamas kartu su filtru, rodo tik apytikrį teršalų kiekį, o man reikia žinoti tikslius skaičius.

Kad laboratorijoje tirtų visiškai objektyviai, nusprendžiau nuslėpti, jog dalis vandens yra filtruota, tad ant butelių užklijavau „įslaptintas” etiketes, ant kurių buvo tik skaičiai – 1, 1a, 2, 2a ir 3, 3a.

Pavyzdžiui, butelį, kuriame buvo nevalytas Kaltinėnų šulinio vanduo, papuošė etiketė su skaičiumi 1, o ant filtruoto to paties šulinio vandens butelio atsidūrė etiketė 1a; 2 ir 2a – atitinkamai nevalytas ir valytas vanduo iš Nemėžio, 3 ir 3a – nevalytas ir valytas vanduo iš Šiaulių.

Kaltinėnuose ir Nemėžyje pasemtą nevalytą ir apvalytą vandenį pateikiau tirti Nacionalinio visuomenės sveikatos tyrimo centrui. Vieno vandens mėginio nitratų ir nitritų tyrimas čia kainuoja 33 litus, tad už keturis mėginius teko pakloti 132 litus.

Kadangi Šiaulių miesto Pabalių mikrorajone pasemtą vandenį vietos žmonės naudoja tik „techniniams tikslams”, jo tyrimą patikėjau aplinkos apsaugos laboratorijai, kuri sutiko patalkinti nemokamai.

Tinka ir kūdikiams

Po poros dienų jau turėjau Nacionalinio visuomenės sveikatos tyrimo centro chemijos laboratorijos laborantės Tamaros Lebedevič ir laboratorijos vedėjo Virginijaus Keturkos pasirašytus bei laboratorijos antspaudu patvirtintus tyrimų rezultatus.

Štai jie: nefiltruotame Kaltinėnų šulinio vandenyje nustatyta 104 mg/l nitratų ir 0,006 mg/l nitritų. Filtruotame šiame vandenyje liko tik 0,14 mg/l nitratų (išvalyta 99,8 proc.) ir 0,003 mg/l nitritų (išvalyta 50 proc.).

Kaip ir maniau, daugiausia teršalų aptikta Nemėžio šulinio vandenyje – 153 mg/l nitratų ir 0,071 mg/l nitritų. Po filtravimo šiame vandenyje liko 1,06 mg/l nitratų (išvalyta 99,3 proc.) ir 0,005 mg/l nitritų (išvalyta 92,9 proc.).

Aplinkosaugininkų tirtame Šiaulių miesto Pabalių mikrorajono šulinio nefiltruotame vandenyje nustatyta 123,8 mg/l nitratų ir 0,006 mg/l nitritų. Filtruotame – 0,46 mg/l nitratų (išvalyta 99,6 proc.) ir 0,002 mg/l nitritų (išvalyta 66,6 proc.)

Lietuvos higienos 2001 ir 2003 metų normose nurodoma, jog leidžiamos koncentracijos geriamame vandenyje – iki 50 mg/l nitratų ir 0,5 mg/l nitritų. 2001 metų Higienos norma minėtus reikalavimus papildo šia pastaba: „Vandens, skirto kūdikių maistui, leidžiamos analičių vertė sumažinama: nitratų – iki 10 mg/l, nitritų – iki 0,02 mg/l”.

Tad higienistų tyrimas parodė, jog filtras „Antinitrat” ne tik nitratus, bet ir nitritus iš mūsų tirtų trijų šulinių vandenį išvalė taip gerai, jog šiuo vandeniu galima girdyti ir kūdikius. Galima tik spėlioti, kodėl kai kurie higienistai taip priešinasi šio filtro naudojimui.

Tiesa, iš vieno mėginio šis filtras pašalino 50, iš kito – 66 proc. nitritų. Tačiau abiem atvejais nitritų liko gerokai mažiau, negu reikalauja kūdikių vandeniui skirta norma, be to, buvo išvalyti beveik visi nitratai, iš kurių žmogaus organizme susidaro nitritai.

Keis higienos normas?

Kai kurie higienistai pastaruoju metu siekia pakeisti higienos normas. Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos leidimų ir licencijavimo skyriaus vedėjos pavaduotoja Ilona Drulytė LŽ patvirtino, jog ši tarnyba jau pasiūlė Sveikatos apsaugos ministerijai išbraukti iš 2001 metų Higienos normos pastabą apie griežtesnius reikalavimus kūdikiams skirtam vandeniui.

„Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) 2004 metais nurodė, jog geriamajame vandenyje turi būti ne daugiau kaip 50 mg/l nitratų ir 3 mg/l nitritų. Jei vanduo vartojamas ilgą laiką, nitritų turėtų būti ne daugiau kaip 0,2 mg/l. Apie jokias kūdikių vandens normas PSO nekalba, tad ir mūsų šalyje jų neturėtų būti”, – aiškino I.Drulytė.

Pasak jos, ištyrus kūdikių apsinuodijimo atvejus paaiškėdavo, jog vaikai apsinuodydavo nuo didesnių nitratų ir nitritų dozių, negu 2001 metų Lietuvos higienos normoje nurodyti 10 mg/l nitratų ir 0,02 mg/l nitritų, tad šių reikalavimų galima atsisakyti.

Sveikatos apsaugos ministerijos sekretorius Romualdas Sabaliauskas neslėpė, kad ministerija svarstys šį higienistų pasiūlymą. Paklaustas, kodėl kai kurie higienistai skeptiškai vertina filtrą „Antinitrat”, R.Sabaliauskas iš pradžių tvirtino nieko apie jį nežinantis, tačiau netrukus pridūrė: „Šis filtras nitritų nevalo”.