Rugpjūčio 31-ąją sukanka dešimt metų kai Paryžiaus tunelyje žuvo princesė Diana. Iki šiol nesutariama, kokia iš tiesų buvo jos tragiškos mirties priežastis. Į šį klausimą bando atsakyti ir Tina Brown neseniai pasirodžiusioje knygoje „Dianos kronika”.
Princesės Dianos gyvenimas visada buvo vertinamas prieštaringai. Vieniems ji buvo kilminga Velso princesė, Anglijos rožė, sosto įpėdinių mama, trapi ir užjaučianti asmenybė, kitiems – negailestinga manipuliuotoja, intrigantė, apgavikė, pasileidusi merga arba tiesiog ragana… Tačiau kaip ten bebūtų, Diana Spencer – viena ryškiausių XX amžius asmenybių, ji liko gyva daugelio žmonių širdyse ir dešimtmečiui praėjus po jos žūties.
Rašyti nelengva
Apie Dianą rašyti nelengva. Juo labiau kad begalė rašytojų, žurnalistų ir kritikų per dešimt metų prisirankiojo užtektinai duomenų, kad išsamiai išnagrinėtų kiekvieną princesės gyvenimo smulkmeną. Buvusi Londono žurnalo „Tatler” ir JAV žurnalų „Vanity Fair” bei „The New Yorker” redaktorė Tina Brown apklausė net 250 žmonių ir perskaitė krūvas Dianos biografijų, bulvarinių laikraščių straipsnių bei policijos tyrimų ataskaitų, kad ji ryžosi žodžiais nutapyti Dianos portretą.
T.Brown susipažino su Diana, kai princesei buvo dvidešimt metų. Nors redaktorė asmeniškai kalbėjosi su Diana tik „keturis ar penkis kartus”, ji negalėjo nepastebėti, kad „riaumojanti pelytė” virto „savimi pasitikinčia pasaulio superžvaigžde”.
Meilės trikampiai
T.Brown atmintyje princesė išliko kaip savo sūnus Williamą ir Harry mylinti mama, sergančius vaikus globojanti didvyrė ir jautri moteris, ieškanti tikros meilės.
Kai 1981 metais Velso princas Charlesas vedė Dianą, tai buvo vedybos iš meilės. T.Brown mano, kad jausmas buvo abipusis ir netiki, kad Diana prarado nekaltybę po vedybų. Žurnalistė abejoja ir gandais, kad Charlesas prieš vedybas miegojo su Camilla Parker Bowles, dabartine savo žmona. Taip, pasak autorės, Dianai teko susidurti su vyro neištikimybe, bet tai įvyko tik po kelerių santuokos metų. T.Brown taip pat išsklaido mitą, jog „tikrasis” Dianos jaunesniojo sūnaus Harry tėvas yra jos buvęs meilužis Jamesas Hewittas.
Kodėl Dianai nesisekė su Charlesu? Į šį klausimą T.Brown atsako be jokių užuolankų: „Diana jam tapo neįdomi lovoje. Atvirai kalbant, Charlesas buvo labai patyręs ir jam patiko subrendusios moterys. Diana buvo mergaitė. Kartą susidūrusi su vyro neištikimybe, ji tiesiog pasitraukė.” Tikras princesės moteriškumas atsiskleidė tik jos meilužių glėbyje.
Pirmu Dianos meilužiu 1985 metais tapo asmens sargybinis Barry Mannakee, jis vėliau žuvo motociklo avarijoje. Kitas buvo Jamesas Hewittas, kurį Diana, jos žodžiais tariant, tiesiog dievino. Jį mėgo net ir karališkoji šeima. Vėliau princesė slapta susitikinėjo su verslininku Jamesu Gilbey. Po jo sekė meno mėgėjas Oliveris Hoare’as, regbio žaidėjas Willis Carlingas ir chirurgas Hasnatas Khanas, kuris puikiai žinojo, kaip reikia rūpintis ne tik pacientais, bet ir moterimis. T.Brown rašo, kad H.Khanas buvo Dianos gyvenimo meilė, tačiau dėl įsipareigojimų musulmoniškai šeimai ir atsidavimo savo profesijai jis niekada nebūtų jos vedęs. Paskutinis ledi Di meilužis Dodi Al Fayedas, kaip teigia T.Brown, jai buvo tik pramoga po 1996 metais įvykusių skyrybų su Charlesu.
Knygos autorės manymu, būtent savo meilužių dėka Diana tapo subrendusia, švytinčia ir nepriklausoma pasaulio įžymybe, nepaisant to, kad „meilės princesė ieškojo netinkamu metu ir netinkamose vietose”.
Paskutinė Dianos vasara
1992 metais Dianos pradėta labdaringa veikla trumpam atgijo po jos skyrybų su Charlesu. 1996 metais Diana rūpinosi raupsuotaisiais, rėmė benamius, globojo sergančiuosius AIDS ir t. t. Tačiau jau 1997-ųjų vasarą princesės dėmesys labdaringai veiklai ėmė blėsti. Tiesa, 1997 metų rugpjūčio 8 dieną Diana apsilankė karo nuniokotoje Bosnijoje, tačiau T.Brown manymu, šiuo apsilankymu ji veikiau siekė sužavėti daktarą H.Khaną ir pritraukti paparacų dėmesį.
Ilgą laiką gyvenusi nuobodžioje ir kartu klastingoje karališkoje aplinkoje, Diana, atrodo, pagaliau suprato, kad „aristokratų iš prigimties nebūna – būna tik demonstratyvus aristokratiškumas”. Galbūt todėl 1997-ųjų vasarą ledi Di kaip niekada anksčiau norėjo, kad ją visur sekiotų fotografai. Taip ir atsitiko. Pasaulio laikraščiuose ir žurnaluose ėmė mirgėti nuotraukos, kuriose nufotografuota Diana, besilinksminanti D.Al Fayedo jachtoje. Įdomu, kad plaukiojimas jachta sutapo su Charleso mylimosios Camillos gimtadienio vakarėliu. Todėl spaudoje pasirodžiusios nuotraukos gali būti vertinamos kaip savotiška kompensacija už neišsipildžiusią Dianos svajonę „iššokti iš Camillos gimtadienio torto apsirengus maudymosi kostiumėliu”.
T.Brown rašo, kad už multimilijonieriaus Mohamedo Al Fayedo sūnaus Dodi ledi Di niekada nebūtų tekėjusi: „Diana šaipėsi iš auksinių čiaupų ir kvailų kilimėlių. Dodi jai buvo tik vasaros pramoga. Net jei Diana ir tvirtino mylinti Dodi, atėjus rudeniui, kai vystų lapai, būtų išblėsę ir Dianos jausmai.”
Deja, rudens Diana taip ir nesulaukė. 1997 metų rugpjūčio 30 dieną ledi Di ir Dodi atvyko į Paryžiaus centre esantį „Ritz” viešbutį pavakarieniauti. Po vidurnakčio pora išėjo iš viešbučio ir išvažiavo automobiliu, kurį vairavo nepatyręs ir girtas vairuotojas Henry Paulas. Požeminiame kelyje netoli Eifelio bokšto automobilis trenkėsi į betoninę pertvarą. Vairuotojas ir D.Al Fayedas žuvo iškart, o mirtinai sužeista princesė buvo nuvežta į artimiausią ligoninę bei skubiai operuota. Deja, jau 4 val. ryto vietos laiku Diana mirė.
Tradegijos versija
Kadangi iki šiol nepaskelbta nė viena rimta šios tragedijos versija, T.Brown avarijai skiria net du savo knygos skyrius. Autorė netiki, kad Dianos žūtis – atsitiktinumas arba karališkosios šeimos sąmokslo pasekmė.
T.Brown nuomone, Diana mirė todėl, kad keturi M.Al Fayedo imperijos vyrai ja nesirūpino. Dodi į Dianą rimtai nežiūrėjo, nes „šio plevėsos planai buvo tokie pat chaotiški kaip ir jis pats”. M.Al Fayedas stengėsi visada palaikyti sūnų. Tėtušis pritarė ir „absurdiškam” Dodi pasiūlymui, kad iš „Ritz” viešbučio porą išvežtų nepatyręs vairuotojas H.Paulas, kurio darbas iki to lemtingo vakaro apsiribodavo viešbučio apsauga. Be to, alkoholio kiekis H.Paulo kraujyje tris kartus viršijo leistiną normą. Kaltas ir kitas M.Al Fayedo darbuotojas – asmens sargybinis Trevoras Reesas-Jonesas, nepasirūpinęs, kad princesė prisisegtų saugos diržą.
T.Browns teigia, kad pats Mohamedas buvo neabejingas Dianai. Ji rašo: „Taip, jis pyko ant jos, kad ji išvažiavo su sūnumi. M.Al Fayedas baisiai kenčia, kad Diana žuvo automobilyje, kurį parūpino jo viešbutis. Juk pora išvažiavo būtent iš jo viešbučio ir dar su girtu vairuotoju. Visi šie faktai – siaubingi ir nemalonūs. Tad nereikia stebėtis, kad M.Al Fayedo skausmas netekus sūnaus virto audringais kaltinimais karališkai šeimai.”
Kalbėdama apie karališkąją šeimą T.Brown cituoja ir princo Charleso žodžius, ištartus po kraupios avarijos: „Visada maniau, kad Diana grįš pas mane, nes jai reikės globos.” Bet ledi Di taip ir negrįžo…
Minint dešimtmetį
Šių metų vasara paskelbta Dianos vasara. Liepos 1 dieną jos sūnūs princai Williamas ir Harry surengė įspūdingą koncertą motinos 46-ojo gimtadienio proga. Karališkoji šeima užsakė ir Mišias Dianos mirties dešimtmečiui paminėti.
Birželio mėnesį Didžiosios Britanijos „Channel 4” transliavo dokumentinį filmą apie Dianos žūtį. Žiūrovai galėjo pamatyti prancūzų paparacų nuotraukų, kuriose buvo vaizduojama sunkiai sužalota ledi Di ir kiti kraupūs avarijos momentai. Filmas sukėlė didžiulį skandalą, nes, kritikų manymu, tai buvo nevykęs bandymas žaisti visų Dianą mylėjusių žmonių jausmais.
Neseniai Jungtinės Karalystės ekranuose pasirodė dar vienas dokumentinis filmas – „Paskutinė Dianos vasara”, pasakojantis apie princesės santykius su žurnalistais. Vienas filmo herojų, buvęs bulvarinio laikraščio „The News of the World” redaktorius Philas Hallas, pareiškė jaučiantis kaltę dėl Dianos žūties. Jo teigimu, „jei tą vakarą paparacai nebūtų persekioję automobilio, vairuotojas nebūtų padidinęs greičio ir nebūtų įvykusi avarija”.