Minint Laisvės dieną ir 14-ąsias Rusijos kariuomenės iš Lietuvos išvedimo metines, Krašto apsaugos ministerijoje pristatoma Ingos Arlauskaitės ir Ramintos Kšanytės-Armstrong knyga „Okupacinė kariuomenė Lietuvoje”.
Netikėtas atradimas
„Tai labai keistas stereotipas, – juokiasi I.Arlauskaitė, paklausta, kodėl jaunos istorikės, nemačiusios nei sovietų režimo, nei susidūrusios su šio režimo kariuomenės ypatumais, susidomėjo tokia atseit vyriška tema. – Pirminis susidomėjimas šia tema atsirado klausantis įdomių tėčio, kuris tarnavo sovietų armijoje, pasakojimų. Tad atsiradus galimybei pažvelgti į tuos kariškus reikalus plačiau, ėmėme tyrinėti. Juolab kad Lietuvoje būta įvairių tyrimų – teisinio sovietų kariuomenės statuso, padarytos žalos gamtai, vaidmens kovoje su partizaniniu pasipriešinimu – tačiau nebuvo sisteminio požiūrio, tos kariuomenės santykio su sovietinės Lietuvos valdžia.
Pasak I.Arlauskaitės, darbas parašytas remiantis dar netyrinėtais Lietuvoje išlikusiais okupacinės kariuomenės archyvais, kurie dėl skubos ar neapsižiūrėjimo liko neišgabenti į Rusiją. Vienas netikėčiausių atradimų – Baltijos jūroje nuskandintų cheminių ginklų koordinatės. „Jeigu neklystu, šie duomenys paskelbti pirmą kartą, o apie tuos mirtinus „palaidojimus” mums patvirtino vienas žvejys, kuris pokario metais tarnavo laivyne”, – teigia I.Arlauskaitė.
Dar vienas įdomus faktas – džiaugiamės gerais Lietuvos keliais, tačiau ne visi žinome, kad nemažai jų buvo nutiesti kariuomenės tikslams. Tos vadinamosios aerodrominės aikštelės, t. y. specialiai išplatinti kelio ruožai, buvo pritaikyti leistis karinei aviacijai, yra išlikusios autostradoje Kaunas-Klaipėda, kelyje ties Biržais. Lygiai kaip ir nemažai kelių dėl tos pačios kariuomenės nebuvo tiesiama.
Pagrindiniai šio darbo šaltiniai – susirašinėjimas tarp Pabaltijo karinės apygardos dalinių ir sovietinės Lietuvos įstaigų. Klausiama, ar iš to susirašinėjimo galima pasakyti, kas buvęs viršesnis – kariškiai ar Lietuvos kompartijos funkcionieriai, I.Arlauskaitė sako, kad vadinti Lietuvos komunistus armijos „klapčiukais” ne visada būtų galima. Žinia, dažniausiai kariškiai ko nors klausdavo ar prašydavo ir beveik visada į jų reikalavimus būdavo atsižvelgiama. Tačiau būta ir išimčių, kai bandyta laviruoti. Pavyzdžiui, vienas karinis dalinys prašė didelio sklypo savo reikmėms ant Rambyno kalno, tačiau tuometinis miškų ūkio ir miškų pramonės ministras Algirdas Matulionis po ilgo atsirašinėjimo sugebėjo išaugoti Rambyną nuo sovietų kariškių.
Apeitos temos
„Istorija niekada nesibaigia. Ji visada įdomi ir svarbi dabarčiai. Iš jos semiamės gyvenimu patikrintos išminties. Bet kiekvienas savaip priimame ir įvertiname tai, kas įvyko Lietuvoje per pastaruosius penkiasdešimt metų. 2007 metų balandį Estijos valdžiai į karių kapines iš Talino centro perkeliant keliolikos per Antrąjį pasaulinį karą žuvusių sovietų karių palaikus kilusios riaušės suaktualino „sovietinės armijos” vertinimus Baltijos šalyse”, – teigė šio darbo vadovas dr. Arvydas Anušauskas. – Kartu parodė ir rusų ultranacionalistų norą spekuliuoti karo aukų atminimu siekiant paremti Rusijos interesų realizavimą Baltijos šalyse. Nežiūrint į tai, kad Rusija vengia pripažinti Lietuvos okupaciją remiantis bendrosiomis tarptautinės teisės normomis, okupacija ir iš jos išplaukiančios pasekmės – nenuginčijamos. Lietuvių tautos istorinė atmintis nebuvo ištrinta ir sovietinės kariuomenės vaidmuo okupuojant Lietuvos Respubliką nebuvo pamirštas”. Pasak jo, Vilniaus universiteto jaunų istorikių I.Arlauskaitės ir R.Kšanytės-Armstrong parengta knyga nagrinėja temą, kuri ilgą laiką buvo apeinama. Autorės, atradusios anksčiau nežinomus dokumentus, atskleidžia sovietinės armijos paslaptis, pasirengimą branduoliniam karui, Lietuvos valdžios pastangas gelbėti Lietuvos jaunuolius Skandinavijos šalyse 1991 metais ir dar daug kitų nežinomų istorijos faktų. Ši knyga leis atidžiau pažvelgti į okupuotos ir aneksuotos Lietuvos valdymą ir kontrolę bei įvertinti su grifais „visiškai slaptai” slėptą marionetinę A.Sniečkaus poziciją ir aiškiau suvokti tuometinės sovietinės Lietuvos visuomenės interesų ignoravimo priežastis bei pasekmes, suprasti okupacinės armijos vaidmenį darant poveikį Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimui 1990-1991 metais.