VSD karininko žūties tyrėjų grupės vadovas nepastebi jos byrėjimo požymių

Vytautas Ališauskas, vadovaujantis premjero sudarytai darbo grupei VSD karininko Vytauto Pociūno žūties Baltarusijoje aplinkybėms ištirti, nepastebi grupės byrėjimo požymių, nors jau keletas paskirtųjų jos narių pasitraukė dar iki pirmojo posėdžio.

Žiniasklaida skelbia, kad grupėje, paskui kitus, atsisakė dalyvauti ir VSD generalinis direktorius Povilas Malakauskas. To niekas, įskaitant ir užsienyje dabar esantį P.Malakauską, kol kas nei paneigė, nei patvirtino.

Grupės vadovas V.Ališauskas BNS trečiadienį teigė neturįs oficialios informacijos apie VSD direktoriaus pasitraukimą iš darbo grupės.

„Tačiau aš esu tik darbo grupės pirmininkas, man nėra pavesta jos sudaryti, kokia ji bus, tokia ir dirbs. Darbo grupės sudėtis priklauso nuo premjero kompetencijos“, – sakė V.Ališauskas.

Anot jo, teisėsaugos atstovų dalyvavimas tyrime yra „tiesiog neišvengiamas ir būtinas“.

„Tačiau svarbus ne pats teisėsaugos atstovų dalyvavimas darbo grupėje, o bendradarbiavimas su jais. Reikia išsiaiškinti, kokiu statusu teisininkai galėtų prisidėti prie darbo grupės tyrimo“,- dėstė V.Ališauskas.

Jei pranešimas apie P.Malakausko pasitraukimą iš darbo grupės pasitvirtintų, joje nebeliktų nė vieno teisėsaugos atstovo – anksčiau grupės darbe atsisakė dalyvauti generalinio prokuroro pavaduotojas Gintaras Jasaitis, taip pat ir Prezidentūros atstovai.

Tačiau V.Ališauskas neįžvelgia grupės byrėjimo požymių. „Jeigu kokie pareigūnai dėl subordinacijos yra atšaukiami iš šios darbo grupės, tai to aš nevadinčiau byrėjimu. Pavyzdžiui generalinio prokuroro pavaduotojas G.Jasaitis negavo reikiamo pritarimo darbui grupėje“, – svarstė V.Ališauskas.

Tuo metu darbo grupės nario, europarlamentaro Vytauto Landsbergio nuomone, jeigu darbo grupė iširtų, Tėvynės Sąjungai (TS) derėtų paremti laikinai atidėtą Piliečių santalkos idėją sudaryti nepriklausomą visuomeninę darbo grupę, į kurią kaip Lietuvos piliečiai savo noru galėtų ateiti ir valdžios pareigūnai.

TS garbės pirmininko teigimu, Konstitucija garantuoja piliečių teisę sudaryti asociacijas ir bet kurio bendro, juolab viešojo, intereso pagrindu, svarstyti bet ką, o valdžia, jeigu draustų arba kliudytų tai daryti, elgtųsi nekonstituciškai.

Pasak V.Landsbergio, tokios asociacijos pagrindą galėtų sudaryti Piliečių santalkos, Tėvynės Sąjungos, Lietuvos Sąjūdžio nariai bei dalyviai.

Premjero Gedimino Kirkilo sudaryta grupė yra kritikuojama, kaip neturinti aiškesnių įgaliojimų, o jos galimos išvados – iš anksto pasmerktos, kaip neturėsiančios teisinių pasekmių.

Premjero nuomone, ši darbo grupė turėtų atsakyti į visuomenei rūpimus jautrius V.Pociūno bylos klausimus.

Tačiau toks premjero sprendimas sulaukė nevienareikšmių prezidento Valdo Adamkaus, teisininkų bei politikų nuomonių – esą jos veikla prieštarauja Konstitucijai ir kitiems įstatymams, nes V.Pociūno žūties aplinkybes gali vertinti tik teismas.

Pernai lapkritį Generalinė prokuratūrą nustatė, jog Lietuvos konsulate Gardine dirbęs V.Pociūnas 2006 metų rugpjūčio 23-ąją tarnybinės komandiruotės Breste metu žuvo per nelaimingą atsitikimą, iškritęs per langą, ir ikiteisminį tyrimą nutraukė.

Karininko artimieji ir visuomenininkai prašė tyrimą atnaujinti, tačiau Generalinė prokuratūra prašymus atmetė. Šis prokuratūros sprendimas yra apskųstas teismui.

Į darbo grupę premjeras, be minėtų asmenų, įtraukė užsienio reikalų ministrą Petrą Vaitiekūną, europarlamentarus V.Landsbergį ir Aloyzą Sakalą, Seimo užsienio reikalų komiteto pirmininką Justiną Karosą, buvusį kariuomenės vadą Joną Kronkaitį, užsienio reikalų ministro patarėją Jurgį Jurgelį.

Pirmasis darbo grupės posėdis planuojamas penktadienį.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Justicija su žyma , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.