Teisingumo ministras „auklėjo” pavaldinius

Pataisos įstaigose dirbančių pareigūnų darbo bei aprūpinimo klausimus spręs visuomeninė taryba, o pataisos įstaigų vadovams patarta glaudžiau bendradarbiauti su profesinėmis sąjungomis. Taip nuspręsta vakar įvykusiame teisingumo ministro Petro Baguškos, Kalėjimų departamento ir pataisos įstaigų vadovų bei Lietuvos pataisos įstaigų profesinės sąjungos atstovų susitikime.

Susitikimas jo dalyviams paliko malonų įspūdį ir suteikė vilties, kad pareigūnų problemos bus išspręstos. Kada Lietuva pajėgs europietiškai rūpintis ir nuteistaisiais, neaišku. LŽ pašnekovų duomenimis, prižiūrėtojų ir prižiūrimųjų padėtis kartais mažai kuo skiriasi.

Įsiutę ir šiurkštūs

Lietuvos pataisos įstaigų profesinė sąjunga (PS) išplatino pranešimą, kad pataisos įstaigose dirbančių pareigūnų uniformos susidėvėjusios, nepavyksta išvengti pareigūnų nestatutinių santykių, su sergančiais nuteistaisiais dirbantiems prižiūrėtojams negarantuojamos saugios darbo sąlygos. „Prieš mėnesį Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime dirbantis vienas viduriniosios grandies vadovas tarnybos metu sumušė prižiūrėtoją, – rašoma PS pranešime spaudai. – Pareigūną sumušęs vadovas net nenušalintas nuo pareigų.” Anot Lietuvos pataisos įstaigų profesinės sąjungos pirmininko Tado Cijūnaičio, padėtis pataisos įstaigose – apgailėtina. Anot pašnekovo, vienos pamainos viršininkas ir jo pavaduotojas pernelyg „spaudė” pavaldinius, o kartą pavaduotojas trenkė prižiūrėtojui į veidą. Dėl šio fakto Vilniaus 2-asis policijos komisariatas pradėjo ikiteisminį tyrimą. T.Cijūnaičio įsitikinimu, žemesniosios grandies pareigūnai dirba varganomis sąlygomis.

Tuo metu redakcija sulaukė Marijampolės pataisos namų nuteistojo Ramūno Vaznio laiško. Nuteistasis skundėsi šiurkščiu prižiūrėtojų elgesiu ir tuo, kad kilus rimtai problemai šių beveik neįmanoma prisišaukti.

Vyko pjautynės?

R.Vaznys rašė, kad rugpjūčio 20 dieną apie 21 valandą Marijampolės pataisos namuose tarp 24-osios kameros nuteistųjų „įvyko pjautynės tikrąja žodžio prasme”. „Aš dėl prasižengimo esu uždarytas 23 kameroje, todėl girdėjau, kas ten nutiko, – rašė nuteistasis. – 24 kameroje uždaryti penkiese, ir kilus tarp jų konfliktui buvo subadytas, o gal subadyti nuteistieji, nes už sienos buvo girdėti dundenimas, muštynių garsai, o prižiūrėtojų, kurie yra atsakingi ir privalo tikrinti kameras, beveik neįmanoma prisišaukti.” Pasak nuteistojo, kamerose nėra pavojaus signalizacijos, o belstis į duris kartais tenka iki 10 minučių. Kartais nuteistųjų kviečiami prižiūrėtojai esą vartoja necenzūrinius žodžius. Pasak laiško autoriaus, vieną ar du nuteistuosius specialiu etapu išgabeno į Marijampolės ligoninę, o pareigūnai tarpusavyje kalbėjęsi, esą „tai labai rimta”.

T.Cijūnaičio kalinio teiginiai nenustebino. „Gal ir sunku prisišaukti prižiūrėtojus, juk pataisos įstaigose trūksta etatų. Antai Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime trūksta 60 prižiūrėtojų (tai sudaro 25-30 procentų), o dar dešimt parašė pareiškimus išeiti”, – sakė PS pirmininkas.

Sargyboje – moterys

Marijampolės pataisos namų direktoriaus pavaduotojas Zenonas Kunca patvirtino, jog nuteistojo minimas incidentas iš tiesų įvyko. Pasak pareigūno, susipyko du nuteistieji, netrukus silpnesniojo ginti stojo jo draugai. Vienas nuteistųjų buvo sužalotas nedidelį peiliuką primenančiu skaptavimo įrankiu. Nukentėjusysis, kuriam durta į ranką ir šoną, išvežtas į Vilniuje esančią laisvės atėmimo vietų ligoninę.

Z.Kunca pripažino, kad laiško autorius konfliktuoja su vienu iš prižiūrėtojų, tačiau neigė, kad sunku prisišaukti pagalbą. Etatų taip pat beveik netrūksta, nes į sargybą priimamos ir moterys. „Kodėl gi ne? – sakė Z. Kunca. – Juk ir silpnoji lytis ginklu naudotis moka ne blogiau už vyrus.”

Grasino pilietinėmis akcijomis

Anot pranešimo spaudai, prieš mėnesį įvykusiame Pataisos įstaigų profesinės sąjungos tarybos posėdyje nuspręsta rugsėjo 13 dieną rengti parodomąją pilietinę akciją prie Teisingumo ministerijos. Akcijoje apsisprendė dalyvauti laisvės atėmimo vietų ligoninės, Alytaus, Marijampolės, Pravieniškių 1-ųjų, Vilniaus 1-ųjų, Vilniaus 2-ųjų ir Kybartų pataisos namų, Šiaulių tardymo izoliatoriaus, Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo pareigūnai. Pilietinių akcijų pareigūnai ketino imtis nesulaukę Kalėjimų departamento vadovų ir Teisingumo ministerijos dėmesio.

Konkrečiai ir aiškiai

Vakarykštis susitikimas su P.Baguška PS atstovams paliko malonų įspūdį. „Ministras pasiūlė pataisos įstaigų vadovams glaudžiau bendradarbiauti su profesinių sąjungų atstovais ir biudžeto lėšų paskirstymo klausimus spręsti drauge; iki rugsėjo 15 dienos turi būti sukurta visuomeninė konsultacinė taryba, sudaryta iš ministerijos, Kalėjimų departamento, profesinių sąjungų bei akademinės visuomenės atstovų. Taryba padėtų spręsti įkalinimo įstaigų problemas. Ministerija skyrė lėšų naujoms pareigūnų uniformoms įsigyti”, – džiaugėsi T.Cijūnaitis.

„Teisingumo ministerijai rūpi visi įkalinimo įstaigų veiklos tobulinimo klausimai, ne tik uniformos”, – vakar pranešė Teisingumo ministerijos Viešųjų ryšių tarnybos vedėjas Kęstutis Saldžiūnas. Ministerija parengė Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo projektą. Šiuo projektu siekiama sudaryti sąlygas, kad tarnyba laisvės atėmimo vietose ir pataisos inspekcijose taptų patrauklesnė. Projekte numatyta daugiau socialinių garantijų, panaikintas draudimas dirbti kitą darbą, ketinama didinti atlyginimus, pareigūnų laipsniai pakeisti į rangus, prailgintos atostogos. Prognozuojama, kad 2008 metais įkalinimo įstaigų darbuotojų atlyginimai vidutiniškai turėtų padidėti 400-600 litų.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Lietuvoje su žyma , , , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.