Vienintelei Baltijos šalyse Klaipėdos geoterminei jėgainei prireikė atsidurti prie bankroto ribos, kad šalies valdžia, nuolat kartojanti apie būtinybę užtikrinti Lietuvos energetinį nepriklausomumą, vėl prisimintų apie šią alternatyvios energetikos rūšį.
Vakarų Lietuvoje glūdi neišsenkami geoterminės energijos šaltiniai, kuriuos mokslininkai vadina Dievo dovana, nes kaimyninės valstybės negali pasigirti tokiais turtais. Tačiau kol kas mūsų valdžia nedaro nieko, kad greta kurą iš draugiškumu nepasižyminčios Rusijos importuojančių tradicinės, gamtą teršiančios energetikos įmonių pradėtų veikti ir ekologiškos geoterminės jėgainės.
Geoterminiai žemės gelmių lobiai gali tarnauti ne tik būstui šildyti, elektrai gaminti bei kitiems pramoniniams tikslams, bet galėtų tapti ir išsigelbėjimu pramogų stokojančiam šalies pajūriui. Šilti geoterminiai vandenys tinka ne tik pramogų parkams, bet ir gydomosioms procedūroms.
Plačios naudojimo galimybės
Geoterminė energija, gaunama iš Žemės gelmėse tyvuliuojančio arba į paviršių išsiveržiančio karšto vandens, naudojama ne tik centralizuotai tiekiamam vandeniui šildyti, elektrai ir šilumai gaminti, bet ir maistui konservuoti, pienui pasterizuoti, cementui džiovinti, daržovėms, žuviai džiovinti, oro uosto takų priežiūrai žiemos metu, grybams auginti, dirvai šildyti, žuvims veisti ir t.t. Geoterminę energiją šiuo metu naudoja apie 90 šalių ir tik apie 20 iš jų yra aktyvaus vulkanizmo zonose, kur geoterminis vanduo trykšta į paviršių.
Geologijos ir geografijos instituto profesorius, Geoterminės asociacijos garbės pirmininkas Povilas Suveizdis sako, kad 1989 m. atrasta Vakarų Lietuvos geoterminė anomalija yra unikali. 2 km gylyje esančio vandens temperatūra čia siekia 80-90 laipsnių. Kilometro gylyje jo temperatūra siekia 30-45 laipsnius.
„Niekur kitur Baltijos šalyse nėra tokio geoterminės energijos potencialo. Vokietijoje, Lenkijoje, Rusijos lygumoje geoterminis vanduo yra šaltesnis 2-3 kartus. Lietuva turi neišsenkančią Dievo dovaną, kurią reikia žymiai plačiau išnaudoti. Deja, iki šiol veikė tik Klaipėdos geoterminė jėgainė, o ir pastaroji atsidūrė sudėtingoje padėtyje”, – sako profesorius.
Vakarų Lietuvos geoterminė anomalija apima Klaipėdos, vakarinę dalį Jurbarko ir Kelmės, pietinę pusę Kretingos, Plungės, Šilalės, Šilutės, Tauragės, pietinę pusės Telšių rajonų teritorijų. Potencialūs geoterminių išteklių vartotojai – Klaipėdos, Palangos, Kretingos, Plungės, Gargždų, Nidos, Šilutės, Šilalės miestai.
Amžinas verslas
Pasak Klaipėdos geoterminės jėgainės (UAB „Geoterma”) direktoriaus Alfonso Bičkaus, vienintelis sunkumas yra tai, kad Lietuvoje nėra fontanuojančių, kaip Islandijoje ar Italijoje, geoterminio vandens šaltinių, tad reikia daryti gręžinius ir kelti vandenį į paviršių.
„Reikalingi specifiniai vienetiniai gana brangūs siurbliai. Tačiau reikia atsiminti tai, kad tai amžinas verslas – ši energija niekada nesibaigs, reikia tik prižiūrėti įrengimus. O technologijos visada tobulėja ir pinga”, – sako A. Bičkus.
Anot profesoriaus P. Suveizdžio, ypač palanki situacija išgauti geoterminę energiją yra besibaigiančiuose naftos gręžiniuose. Pavyzdžiui, Vilkyčiuose „atgaivinus” du buvusius naftos gręžinius gautas gausus 43 laipsnių geoterminio vandens debitas. Beje, dar 2005 metais viena didžiausių Lietuvos naftos gavybos bendrovių „Geonafta” buvo informavusi apie ketinimus iš tokių telkinių išgauti geoterminę energiją ir gaminti elektrą bei šilumą.
„Gręžti naują gręžinį į vieno kilometro gylį gali kainuoti apie 4-5 mln. litų. Aišku, kad vykdant tokį projektą reikia apskaičiuoti, ar verta gręžti giliau, ar apsimokėtų trūkstamą šilumos kiekį pagaminti deginant dujas. Tačiau net ir deginant dujas iš geoterminės jėgainės į aplinką patenka perpus mažiau išmetimų nei iš įprastos vien dujomis kūrenamos katilinės”, – akcentuoja P. Suveizdis.
Klaipėdos geoterminėje jėgainėje yra du 1 135 m gylio gręžiniai, kuriais išgaunamas 38 laipsnių vanduo. Pasak jos direktoriaus A. Bičkaus, Pasaulio aplinkosaugos fondas jėgainės gręžinių gręžimui ir visiems jų įrenginiams buvo skyręs 6,9 mln. JAV dolerių. Šios sumos ir užteko tik šiek tiek daugiau nei kilometro gylio gręžiniams. Kol nebuvo sustojusi, „Geotermos” šilumos gamybos procese geoterminė energija sudarydavo 40 proc., o dujos – likusius 60 proc.
„Reikia akcentuoti ir tai, kad geoterminės jėgainės nepažeidžia vandens balanso – kiek paimama iš gelmių, tiek ir grąžinama. Pavyzdžiui, mūsų jėgainėje „nuėmus” 27 laipsnius, 11 laipsnių temperatūros geoterminis vanduo injekciniais gręžiniais grąžinamas atgal į žemę”, – sako A. Bičkus, kurio vadovaujamoje įmonėje siurbliai per valandą paimdavo 350 kub. metrų geoterminio vandens – per metus cirkuliuodavo apie 3 mln. kub. metrų.
Ar atsiras gydymo centrai?
Geoterminis vanduo gali būti naudingas ne tik pramonei. Jis gali būti naudojamas vandens pramogų parkams ir gydymui.
„Geoterminis vanduo paprastai turi daug ištirpusių druskų, kurios gydo odą, jame būna jodo, kuris valo bronchus, bromo, teigiamai veikiančio centrinę nervų sistemą”, – sako A. Bičkus.
Jo vadovaujamos bendrovės balanse yra šalia Palangos, Vydmantuose, du daugiau nei dviejų kilometrų gylio užkonservuoti gręžiniai, kuriuose geoterminio vandens temperatūra siekia 74 laipsnius. Šiuose gręžiniuoses esančių druskų (200 g/l) sudėtis, pasak A. Bičkaus, yra artima vežamoms iš Negyvosios jūros, tad atlikus kruopščią ekspertizę šiuo vandeniu, ko gero, būtų galima gydyti žvynelinę.
„Pradinė dar sovietmečiu kilusi mintis buvo panaudoti Vydmantų geoterminę energiją šalia buvusiam šiltnamių ūkiui, taip pat šildyti gyvenvietę. Mūsų planai – renovuoti šiuos gręžinius ir naudoti tiek šildymui, tiek ir gydomajai reabilitacijai, vandens pramogų kompleksui”, – sako A. Bičkus, akcentuojantis, kad geoterminio vandens druskingumas skirtingose vietose gali skirtis, tačiau šilumą iš jo išgauti galima visada.
„Pajūryje, kur dėl poilsinės zonos ypač reikia gero ir švaraus klimato, skatinti geoterminės energijos panaudojimą tiesiog būtina. O Vydmantuose atidarius pramogų ir gydymo centrą būtų sukurta nauja, labai pajūriui reikalinga traukos zona”, – sako profesorius P. Suveizdis.
Apie balneologijos (mokslas, tiriantis mineralinio vandens panaudojimą ligų profilaktikai ir gydymui) centro steigimą galvota ir Vilkaviškyje. Vokiečių bendrovė „Geothermie Neubrandenburg” buvo parengusi tokio centro projektą. Jame buvo numatyta iš 1 200 metrų gylio gręžinių imti 130g/l druskų turintį 45 laipsnių vandenį ir gaminti šilumą bei teikti gydyklai. Joje turėjo būti gydomos odos, reumatinės, kvėpavimo takų, judėjimo ir atramos aparato ligos.
Tačiau pasak Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Ekonomikos plėtros skyriaus vedėjo Mindaugo Lenko, šis maždaug prieš 10 metų gimęs projektas numirė.
„Susidėjo įvairios priežastys. Visų pirma buvo išsigąsta investicijų dydžio ir būsimų išlaidų. Vien dviem gręžiniams įrengti tuometinėmis kainomis reikėjo apie milijono litų, o kur dar naujo ligoninės korpuso statybos, kuriame planuota geoterminiu vandeniu gydyti žvynelinę. Išgąsdino ir apsilankymas panašiame objekte Lenkijoje, kurį Vilkaviškio delegacija pamatė sustabdytą dėl didelių eksploatacinių išlaidų. Prisidėjo ir politinės valdžios kaita – projektas buvo sumanytas valdžioje esant tautininkams, o atėję socialdemokratai jį „užbraukė”, – pasakojo M. Lenkas.
Anot pokalbininko, jokių raginimų iš Vilkaviškio politikų atgaivinti šį projektą jis nėra sulaukęs. Neseniai pats savo iniciatyva domėjęsis apie jo perspektyvas Energetikos agentūroje. Jos vadovai esą pažadėjo informuoti apie tai, jei atsiras kokia nors galimybė gauti Europos Sąjungos ar Vyriausybės paramą.
„Tačiau jei nori, kad atsirastų toks objektas, pati Vilkaviškio valdžia turėtų rodyti daugiau iniciatyvos”, – sakė M. Lenkas.
Reikia paramos
Atsainų valdžios požiūrį į geoterminę energetiką iliustruoja ne tik tai, kad ilgą laiką vienintelė Baltijos šalyse Klaipėdos geoterminė jėgainė dėl teisės aktų netobulumų turėjo gaminamą šilumos energiją pardavinėti pigiau nei savikaina, bet ir tai, kad šios energetikos rūšis nebeminima naujausioje Nacionalinėje energetikos strategijoje.
„Šalyje – laisva rinka, tad egzistuoja ir konkurencija tarp energetikų. Tradicinės energetikos atstovai, deginantys organinį kurą, nėra suinteresuoti nauja alternatyva. Tačiau konkurencinės lenktynės turėtų būti naudingos ne asmeniniams interesams, o visos valstybės labui, kad šalis būtų maksimaliai švari ir kuo daugiau sutaupytų”, – sako profesorius P. Suveizdis.
Jis ir A. Bičkus akcentuoja, kad valdžia neturėtų apsiriboti vien tik parama vėjo jėgainių statytojams. Žinia, pastarųjų pagaminama elektros energija yra superkama taikant didesnį tarifą.
„Geotermos” vadovas akcentuoja, kad naudojant geoterminę energiją galima gaminti ir elektrą. Tai ypač aktualu, kai šalis uždarys Ignalinos atominę elektrinę. Beje, neseniai ūkio ministras Vytas Navickas pareiškė, kad prie bankroto ribos atsidūrusi jo vadovaujamos ministerijos valdoma „Geoterma” gali būti rekonstruota būtent į tokią jėgainę, kuri gamintų ne vien šilumą, bet ir elektrą.
Populiarėja tarp žmonių
Kol valstybė tik trypčioja vietoje, Lietuvoje tarp eilinių žmonių pradeda populiarėti geoterminis būstų šildymas, kuriam naudojama lengviausiai pasiekiama šiluma.
Name įrengtas šilumos siurblys paima žemėje ar po žeme esančiame vandenyje susikaupusią energiją ir perduoda ją namo šildymo ar karšto vandens ruošimo sistemoms.
Vieninteliai tokios sistemos savininko kaštai – išlaidos elektros energijai, kurios reikia kompresoriui, cirkuliaciniams siurbliams, elektronikai. Teigiama, kad galutiniame rezultate 3/4 geoterminės šilumos yra nemokama. Visgi daugelį žmonių dar atbaido nemenkos pradinės investicijos, praidedančios nuo 60 tūkst. litų.
Pirmoji šalyje tokia geoterminė sistema individualiam namui šildyti buvo įrengta Vilniuje 1996 metais.
„Nėra tarp prioritetų”
Ūkio ministras Vytas Navickas
Pagal Europos Sąjungoje galiojančius teisės aktus, alternatyvios energetikos gamyba laikomi tik tie procesai, kurių metu atsinaujinantys šaltiniai sudaro apie 70 proc. „Geoterma” šilumos gamybos proceso metu sunaudodavo net 60 proc. dujų, tad šiai įmonei nebuvo galima pritaikyti jokių Europos Sąjungoje egzistuojančių alternatyviai energetikai pritaikytų rėmimo schemų.
Ir pačios „Geotermos”, ir geoterminės energetikos perspektyvos Lietuvoje priklausys nuo apsisprendimo, ar ši veikla taps komercine, ar tik naudojama moksliniams tikslams. Ligšiolinė patirtis rodo, kad „Geoterma” kaip komercinis objektas nesugebėjo veikti. Aišku, tai lėmė ne tik įmonės vadovybės veikla, bet ir įstatymų netobulumas. Seimas šių metų pradžioje patvirtino Nacionalinę energetikos strategiją, kurioje geoterminei energetikai jokie prioritetai ir išskirtinumas neteikiami. Šią strategija rengė ne tik įvairių sričių valstybės tarnautojai, bet ir mokslininkai. Kol kas reikia vadovautis tuo, ką turime, tačiau gyvenimas nestovi vietoje, ir išryškėjus naujoms perspektyvoms viską galima pakeisti.
Įdomūs faktai
Geoterminės jėgainės pagamina 0,416 proc. pasaulio energijos.
Didžiausi geoterminės energijos naudotojai yra JAV (3000 MW), Italija (790 MW). Islandija ir Filipinai geoterminėse jėgainėse atitinkamai gamina 26 ir 27 proc. šaliai reikalingos energijos.
Didžiausio pajėgumo geoterminė jėgainė veikia JAV, 116 km į šiaurę nuo San Fracisko. 1960 metais pradėjusios veikti jėgainės gamybinis pajėgumas – 1360 MW.
Naujausioje Kinijos energetikos strategijoje numatyta, kad naujai statomuose objektuose 50 proc. sunaudojamos energijos turi būti geoterminė.
Lenkijoje geoterminė energija naudojama auginant šamus, JAV – veisiant krokodilus.
Kadangi Australijoje geoterminiame vandenyje yra aukso, iš jo išgaunamas šis brangusis metalas.